2015 m. rugsėjo 18 d.    
Nr. 34
(2154)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Jėzaus Draugija – pabėgėlių globėja

Ištikimybė tėvo Pedro Arupės SJ dvasiniam paveldui

Mindaugas Buika

Jėzuitų pabėgėlių tarnybos
įkūrėjas tėvas Pedro Arupė SJ

Atsiliepimas į Popiežiaus prašymą

Kai popiežius Pranciškus savo plačiai nuskambėjusiu raginimu artėjančių Šventųjų gailestingumo metų perspektyvoje kreipėsi į kiekvieną Europos katalikų religinę bendruomenę, kad ji padėtų spręsti susidariusią pabėgėlių krizę priimdama ir globodama bent po vieną jų šeimą, jis pabrėžė, kad turi galvoje ne vien parapijas, bet ir vienuolynus. Šventasis Tėvas, kuris pats yra jėzuitas, gerai žino, kad būtent ši vienuolija turi unikalią ir galbūt vienintelę Katalikų Bažnyčioje instituciją, kuri visuotinai pripažinta, kaip besirūpinanti priverstinai savo namus palikusiais ir prieglobsčio ieškančiais asmenimis visame pasaulyje. 1980 metais tuometinio Jėzaus Draugijos generalinio vyresniojo tėvo Pedro Arupės SJ (Pedro Arrupe, 1907–1991) įkurtoji Jėzuitų pabėgėlių tarnyba (Jesuite refugee service, JRS), kuri dabar veikia daugiau nei 50 pasaulio šalių, įvairiomis sielovadinėmis, socialinėmis, pedagoginėmis ir teisinėmis programomis bei projektais globoja šimtus tūkstančių nuo karo, bado ir maro svetur besigelbėjančių žmonių. Kaip tik Jėzuitų pabėgėlių globos centras Romoje buvo pirmoji katalikiška paramos organizacija, kurią popiežius Pranciškus aplankė 2013 metais, savojo pontifikato pradžioje, susitikdamas ir betarpiškai bendraudamas su jos globotiniais, pabrėždamas pagarbos bei svetingumo svarbą nelaimių ištiktiems atvykėliams.


Homoseksualams leisti įsivaikinti?

Kun. Vytenis Vaškelis

Neseniai Seime buvo svarstytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma įstatyme įtvirtinti draudimą įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius tos pačios lyties asmenų poroms. Siūlomoje įstatymo pataisoje norima reglamentuoti, kad „likęs be tėvų vaikas turėtų sąlygas augti šeimos aplinkoje, jis gali būti įvaikinamas. Draudžiama įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius tos pačios lyties asmenų poroms“.

Į draudimą homoseksualams įsivaikinti vaikus verta pažvelgti per Bažnyčios mokymo prizmę. 2003 metų birželio 3 dieną Tikėjimo Mokslo Kongregacija paskelbė dokumentą „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“, kuriame ne tik eliminuojamas teisinis homoseksualiųjų sąjungų pripažinimas ar jų teisinis sulyginimas su santuoka, kai joms suteikiamos santuokai būdingos teisės, bet vienos lyties poroms, norinčioms įsivaikinti vaiką, pateikiamas aiškiai motyvuotas paaiškinimas: „Homoseksualiosioms sąjungoms visiškai nebūdingi biologiniai bei antropologiniai santuokos ir šeimos elementai, kurie galėtų deramai pagrįsti jų teisinį pripažinimą. Šios sąjungos neįgalios tinkamai laiduoti gyvybės pratęsimo ir žmonių giminės išlikimo. [...] Patyrimas rodo, kad lytinio dvipoliškumo nebuvimas trukdo normaliai vaikų, atiduotų tokių sąjungų globai, raidai. Jiems trūksta motiniškumo ar tėviškumo patirties. Leisti homoseksualiosioms sąjungoms įsivaikinti vaikus reikštų juos prievartauti tuo požiūriu, kad, pasinaudojant jų silpnumu, jie būtų įkeliami į aplinką, neskatinančią jų visiškos žmogiškos sklaidos“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija