2015 m. spalio 2 d.    
Nr. 36
(2156)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kalba ir cenzūra

Dalius Stancikas

Tikriausiai šitame „biblinio masto“ pabėgėlių kontekste menkaverčiu palaikysite tokį klausimą: o kokia kalba ir kokiais rašmenimis rašysime tų šimtų, o vėliau jau tūkstančių Lietuvoje apgyvendintų pabėgėlių pavardes jų tapatybės dokumentuose (asmens pažymoje ar pase, ligonio istorijoje, banko kortelėje ir t.t.)? Aišku, kad ne tigrėjų (Lietuvos pageidaujamų pabėgėlių iš Eritrėjos kalba) ir ne arabų (sirų kalba) . Juk nė vienas Lietuvos pareigūnas nemokėtų nei perskaityti jų pavardžių tokiais rašmenimis, nei užrašyti – ką jau ten atspausdinti kompiuteriu, pavyzdžiui, arabiški, kiniški, gruziniški, armėniški...

Kodėl keliu šį klausimą, jei atsakymas, regis, visai aiškus. Socialdemokratų G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siūloma įteisinti asmenvardžių rašymą tapatybės dokumentuose lotynų kalba, o tai reiškia, kad nelietuviškais rašmenimis. Maža to: net nelaukdamas įstatymo priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis įpareigojo civilinės metrikacijos skyrių išduoti Lietuvos pilietei naują santuokos liudijimą, kuriame pavardė būtų rašoma su raide „w“. Neva Europos Žmogaus Teisių Teismas tai pripažins diskriminacija.


Baltų vienybė ir „Talka“ padės išsaugoti valstybinę kalbą

Rugsėjo 22-ąją, Baltų vienybės dieną, Seime įvyko Seimo narių Rimos Baškienės ir Povilo Urbšio spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“, kurioje dalyvavo akademikas, prof. dr. Eugenijus Jovaiša, prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, aktorius Gediminas Storpirštis.

Seimo narė R. Baškienė pacitavo prezidentės Dalios Grybauskaitės viename iš metinių pranešimų pasakytus žodžius: „Ne tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rūpesčiu, o kiekvieno iš mūsų priederme turi tapti ir pareiga lietuviškam žodžiui. Būtent kalba yra pilietiškumo ir atsakomybės už savo šalį, tapatybės, kultūros puoselėjimo ir bendruomenių tarpusavio ryšio visame pasaulyje pradžia“; ir priminė aiškų Prezidentės pasakymą: „Kalba neturi tapti politinių sandorių ir sandėrių objektu“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija