|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Latvijoje atidengtas paminklas karaliui Mindaugui Aldona Ramanauskienė
Rugsėjo 20 dieną, sekmadienį, paminklo Lietuvos karaliui Mindaugui atidengimo iškilmės Agluonoje (Latvijos miestelis tarp Daugpilio ir Rezeknės) prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis bazilikoje. Jas aukojo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), 9 vyskupai, apie 30 kunigų iš Latvijos ir Lietuvos. Iš Lietuvos liturgijoje dalyvavo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, iniciatyvinės grupės paminklo statybai narys kun. dr. Rimantas Gudelis, kunigai Mindaugas Šlaustas, Gediminas Tamošiūnas. Šv. Mišių metu giedojo Agluonos bazilikos choras, grojo Panevėžio rajono muzikos mokyklos lengvosios muzikos orkestras (vadovas Kęstutis Plančiūnas), kurį sudaro apie 80 grojančių ir giedančių moksleivių. Po šv. Mišių vyko paminklo atidengimo ceremonija. Prie paminklo kalbėjo Latvijos ir Lietuvos kultūros ministrai, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Latvijos kardinolas Janis Pujatas. Paminklą atidengė Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su Latvijos kultūros ministre Dace Melbarde. Lietuvos ir Latvijos himnus giedojo Latgalijos jungtinis choras, montažą lietuvių kalba vedė Panevėžio dramos teatro aktorius Albinas Keleris. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo daugiau kaip 1000 lietuvių. Tai maldininkai iš Panevėžio, Zarasų, Kupiškio. Vien iš Kupiškio atvyko apie 200 žmonių. Tai maldininkai, Trečio amžiaus universiteto studentai, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų partijos nariai, rajono tarybos nariai, tremtiniai. Dalyvavo Šiaulių, Rokiškio, Vilniaus, Kauno karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro dėstytojai, ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Atminties rūmų, Latvijos lietuvių bendruomenės atstovai. Į šventę per tris dienas žemaitukais atjojo Pakruojo dvarą valdančio Giedriaus Klimkevičiaus organizuoto žygio dalyviai. Juos lydėjo ir legendinis šuo Alšis, kuris prieš kurį laiką su 10 raitelių nuo Baltarusijos nušuoliavo iki Juodosios jūros. Latvijos Rezeknės ir Agluonos vyskupas Janis Bulis kreipėsi į šventės dalyvius ragindamas, kad liepos 6 diena taptų piligrimystės diena Agluonoje. Didysis Lietuvos kunigaikštis Mindaugas, XIII amžiuje priėmęs Krikšto sakramentą, padėjo Lietuvos valstybingumo pagrindus. 1253 m. liepos 6 d. popiežiaus Inocento IV bulės sprendimu Mindaugas su žmona Morta vainikuotas Lietuvos karaliumi. Istorinė legenda byloja, kad Mindaugo žmona Morta buvusi kilmingų Latvijos Medelonų pilies valdytojo duktė. Mindaugą, vykstantį į uošviją guosti Mortos tėvų dėl dukters mirties, užklupo sąmokslininkai. Jis buvęs nužudytas 1263 metais kartu su abiem sūnumis ir palaidotas Agluonoje. Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos kapavietė pažymėta paminklu, įamžinančiu jų žūties vietą. Paminklas pastatytas Agluonos bazilikos šventoriuje. Lėšų darbams surinkta iš privačių rėmėjų, prisidėjo ir Lietuvos bei Latvijos savivaldybės. Latvijos Dailės akademijos profesorius Osvaldas Zvejselniekas, kviesdamas paremti paminklo statybą, yra sakęs: Turėtume suprasti, kad nėra paminklas kažkokiam svetimšaliui valdovui. Tai buvo vienintelė baltų karalių šeima mūsų istorijoje, kurios šaknys siekia Latviją. Mindaugas su latvių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklas iškilo atkaklių dviejų iniciatyvinės grupės narių Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Ričardo Degučio ir kun. dr. Rimanto Gudelio dėka. Susidaręs stereotipas, kad valdovas mene turi būti pakylėtas, išaukštintas, joti ant žirgo ar stovėti ant aukšto pjedestalo. Tačiau su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu paminklą kūręs skulptorius Vidmantas Gylikis nusprendė kitaip pavaizduoti Mindaugą. Agluonoje stovės ne karo žygyje kovojantis valdovas, o šeimos žmogus. Jis čia namie, su besilaukiančia Morta ir jųdviejų sūnumi Rukliu. Mindaugas beveik žmogaus ūgio, nedaug išdidintas. Kaip tautų vienytojas, jis turėjo būti ne tik kilnus, bet ir žmogiškas bei atviras, sakė skulptorius Vidmantas Gylikis. Bronzinė beveik 2 tonas sverianti skulptūra papuošė Agluonos bazilikos šventorių. Bazilika gerai žinoma ne tik latviams ji yra pagrindinė jų katalikų šventovė, bet ir viso pasaulio piligrimams. Lietuviai kartu su jais plūsta į šią šventovę per Žoline vadinamą Marijos Ėmimo į dangų šventę. Paminklo atidengimas vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai skirtas tas savaitgalis, renginys. Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje pasiekė iš XVIII amžiaus. To meto raštuose minima, jog 1618 metais Agluonoje, šalinant seno bokšto griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti Mindaugo kapą su išlikusiu teksto nuorašu. Jis skelbia, kad šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė. Karaliumi iš kunigaikščių... tapęs pirmuoju... Stabų garbintojas dvilypis... Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai... nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12. Remiantis šia istorine legenda Mindaugas gali būti palaidotas Agluonoje, pilkapyje į vakarus nuo Agluonos katalikų bazilikos, prie dabartinių kapinių, arba jo palaikai buvę perkelti į Agluonos baziliką po altoriumi, kur prie pirmo pilioriaus į dešinę nuo altoriaus dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą su užrašu Didžiajam Lietuvos valdovui Mindaugui.
Agluona, Latvija
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |