Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pro Deo
et Patria

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Užduotys didžiajai demokratijai

Apie istorinę popiežiaus Pranciškaus kalbą JAV kongrese

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus apsilankęs JAV kongrese prie čia esančios jo kanonizuoto Kalifornijos apaštalo šv. Junipero Seros skulptūros. Dešinėje – viceprezidentas Džo Baidenas, kairėje – Atstovų rūmų pirmininkas Džonas Beneris

Katalikų įtakos stiprėjimas

Jeigu popiežiaus Pranciškaus apaštalinėje kelionėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuri susilaukė ir didžiulio tarptautinio dėmesio, ieškotume to, ką tikrai būtų galima vadinti istoriniu, įvykusiu pirmą kartą, būtų jo kalba sostinėje Vašingtone specialiai surengtoje Kongreso (JAV parlamento) sesijoje. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, Šventasis Tėvas kalbėjo ir Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje asamblėjoje, tačiau taip yra darę visi keturi JAV aplankę popiežiai (Jonas Paulius II net du kartus), kaip Vatikano valstybės vadovai. Garbė daryti pranešimą galingiausios pasaulio valstybės įstatymų leidėjams Romos vyskupui dabar buvo suteikta pirmą kartą. Ir tai ženklina tiek išskirtinį moralinį popiežiaus Pranciškaus autoritetą politinėje bendruomenėje, tiek ir Katalikų Bažnyčios visuomeninės įtakos Jungtinėse Valstijose išaugimą. Juk dar ne taip seniai, tik prieš pusę šimtmečio, JAV prezidentu tapusiam pirmajam katalikui Džonui Kenedžiui (John Kennedy) teko atkakliai ginti savo tikėjimą prieš protestantiškojo elektorato daugumos reikštas abejones, kad jis pernelyg „žvalgosi į Romą“. Kad dabar ši nepasitikėjimo siena nugriauta, patvirtina ir tas faktas, kad nors katalikai sudaro tik 23 proc. JAV gyventojų, tarp Kongreso narių jų yra daugiau nei 30 proc. Net ir abu parlamento rūmų vadovai – Senato pirmininkas JAV viceprezidentas demokratas Džo Baidenas (Joe Biden) ir Atstovų pirmininkas respublikonas Džonas Beneris (John Boehner) yra katalikai. Nemažai Katalikų Bažnyčios narių yra ir tarp žymių politikų (senatorių, valstijų gubernatorių), kurie iškėlė savo kandidatūras būsimuose 2016 metų JAV prezidento rinkimuose.

Gyvenimą keičia malonė

Kun. Vytenis Vaškelis

Tik žvelgdami per dieviškosios Karalystės perspektyvos prizmę, kai šio sekmadienio Evangelija į pirmą vietą iškelia nenuilstamą amžinojo gyvenimo siekiamybę (Mk 10, 17), galime Kristaus mokymo šviesoje vertinti net kartais iškilusius skandalingus įvykius. Štai neseniai Tikėjimo mokymo kongregacijoje dirbusio mons. Kžyštofo Charamsos (Krzysztof Charamsa) paskelbtas prisipažinimas, kad jis esąs gėjus, laimingai gyvenantis su savo partneriu, sukėlė ne tik dviprasmiškų minčių, bet jo mesti nepagrįsti kaltinimai Bažnyčiai bei Šventajam Sostui dėl homofobijos ir homoseksualų laisvės varžymo paliudijo, kaip net dvasininkas gali taip skaudžiai susipainioti savo mintyse, kad, užuot skelbęs ir liudijęs Tiesą, tampa melo ruporu. Besąlygiškai pritardami oficialiam Vatikano spaudos salės pareiškimui, kad į minėto kunigo asmeninį gyvenimą reikia žvelgti su atitinkama pagarba (turime tolerantiškai atskirti jo privatų gyvenimo būdą nuo jo Sinodo išvakarėse viešai pareikštų sveikam protui prieštaraujančių kaltinimų), tenka pripažinti, kad Dievas, norėdamas atvesti mons. K. Charamsą į atgailą, leido jam vadovautis savo suklaidintu išmanymu (Rom 1, 28). Pasaulyje milijonai krikščionių, sužinoję šio dvasininko nuopuolį, meldžiasi už jo atsivertimą, todėl tikėtina, kad jau dabar malonės kibirkštis braunasi į jo vidų ir tikrai anksčiau ar vėliau jį paskatins naujoje šviesoje įvertinti visą savo gyvenimą ir ypač padės suvokti savos atsakomybės mastą dėl mestų beprecedentinių kaltinimų...

„Vieno dalyko tau trūksta...“

Kun. Nerijus PIPIRAS

Gyvename įdomiais laikais. Nors visada viskas įdomu, tačiau tik šiandien supratau, kad tai aktualu ir man, tiesiog žvelgiančiam į realybę tarsi pro langą, bent širdies gelmėje tikinčiam, kad visi žmonės yra geri. Keistos tokios mintys. Gal pradėjau matyti tikrovę vis realiau. Visgi nenoriu šios diskusijos su pačiu savimi toliau plėtoti. Žvelgdamas pro langą, supratau tai, jog po saule nieko naujo. Tiesiog dauguma tarnauja mažumai ir taip turi būti. Širdies gilumoje norisi protestuoti, tačiau supratau, jog tikrovė yra kitokia, nei dažnai teoriškai įsivaizduoju.

Šiandien tiesiog dauguma tarnauja mažumai. Kažkam prireikė bet kokia kaina įsitvirtinti istorijoje – kyla karai; kažkam reikia išleisti į apyvartą savo egoizmą – žiūrėk, milijonai jau ieško pastogės. Kažkas sumąstė urbanizuoti pasaulį, užantyje palikęs tradicijas, kultūrą ir patį žmogų... Atrodo, jog kuriami šešėliai, kurių pats žmogus bijo, o saugumą, ramų gyvenimą bando nusipirkti už pinigus ir likimus. Bando ne šiaip sau nusipirkti, bet pašalinti bet kokią tariamo ar realaus broko molekulę. Tad ko dar reikia, kad viskas būtų gerai? Ar tas DAR kada nors išnyks? Kažkas daug vilčių ir iliuzijų deda į kosmosą, Mėnulį. Rodos, belieka tik nusipirkti bilietą pirmiausia ekskursijai, o po to – gal ir kasdienybei... Net ir kosmosą, Mėnulį stengiamės privatizuoti. Turėdami Mėnulio gabalėlį ir ten galėdami leisti vasaros atostogas, atrodysime mažų mažiausiai originalūs ir nepakartojami. Tačiau ar sustosime ties tuo? Žmogui visada norisi kažko daugiau, jam vis kažko trūksta. Tuomet kaip tas evangelijos žmogus klaupiamės ties Mokytoju ir klausiame: „Ką dar turėčiau daryti, kad laimėčiau amžiną gyvenimą, kad jį nusipirkčiau, kad būčiau užsitikrinęs nepraeinantį rytojų?..“

Švedijos karališkasis vizitas – šalių bendrystės įtvirtinimas

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje priima Švedijos Karalių Karlą XVI Gustavą bei Karalienę Silviją

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį priėmė trijų dienų valstybinio vizito į Lietuvą atvykusius Švedijos Karalių Karlą XVI Gustavą ir Karalienę Silviją. Susitikime šalies vadovė ir Švedijos karališkoji pora aptarė ilgamečio ir glaudaus bendradarbiavimo rezultatus ir perspektyvas. Tai – antrasis Švedijos Karaliaus ir Karalienės valstybinis vizitas mūsų šalyje, vykstantis po 23 metų pertraukos.

„Lietuva tikslingai pasirinko šiaurės kaimynų kryptį kaip sektiną pažangos, atsakomybės ir europietiškumo pavyzdį. Pirmojo Švedijos karališkosios poros valstybinio vizito metu dar tik kūrėme savo valstybę. Šiandien Lietuva – sėkmingai įsitvirtinusi viename pažangiausių Europos regionų. Su Švedija esame lygiaverčiai partneriai, kartu siekiame užtikrinti savo žmonių saugumą ir gerovę“, – sakė Prezidentė.

Iki šiol laisvės kovotojų gretose...

Minint penktąsias antikomunisto ir antiglobalisto Viliaus Bražėno (1913–2010) mirties metines

Prof. Ona Voverienė

Vilius Bražėnas

Greitai bėga laikas. Jau penkeri metai, kai netekome antikomunisto, antiglobalisto ir publicisto Viliaus Bražėno (1913 04 06–2010 10 03). Savo laiku etnologas Norbertas Vėlius pagal žemaičių paprotį sakytų: „Vėlės išsivedė“. Ir jis pats mirtį suvokė „ne kaip tragišką neišvengiamybę, o kaip natūralų ciklišką perėjimą iš gyvybės į mirtį ir iš mirties vėl į gyvybę“.

Taigi Vilius Bražėnas pakviestas sugrįžta, lanko mus, jo buvusius draugus ir bendražygius, savo knygomis, savo mintimis ir politine išmintimi. Tačiau jaunosios kartos, pribrendusios politiniam mąstymui tik dabar, kažin ar jau yra susipažinusios su Viliaus Bražėno knygomis: „Sąmokslas pries žmoniją“ (Čikaga, 1975, 1978, Kaunas, 1997), „Nauja pasaulio santvarka?“ (K., 2000), „Po dvylika vėliavų. Tarp tironijos ir laisvės“ (Klaipėda, 2005), „Priminimai bendražygiams“ (V., 2009) ir „Kova dar nebaigta...“ (V., 2013, sud. O. Voverienė). Knyga išleista jau po Viliaus Bražėno mirties. Derėtų išsamiau susipažinti su Onos Voverienės knygų „Antikomunizmas“ (V., 2010) ir „Kova dar nebaigta...“ (V., 2013) skyriais, skirtais Viliui Bražėnui. Pastarojoje knygoje, pateikta ir Viliaus Bražėno knygų ir straipsnių bei literatūros apie jį rodyklė, po kurio laiko jau lauksianti jos papildymo.