2015 m. lapkričio 6 d.    
Nr. 41
(2161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Skambėjo vargonų muzika

Aukštaitijos muzikos festivalio koncertas Dusetų bažnyčioje

Marija VARENBERGIENĖ

Aukštaitijos vargonų muzikos
festivalio koncerto Dusetų
Švč. Trejybės bažnyčioje atlikėjai
su klebonu kan. Stanislovu
Krumpliausku. Centre,
už klebono – Zita Lukošiūnienė

Rugsėjo 13 dieną, sekmadienį, Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje įvyko tradicija tapusi vargonų muzikos šventė – XIX Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio koncertų tęsinys, skirtas kompozitoriaus, politinio veikėjo kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti. Koncertą organizavo šio festivalio direktorė ir meno vadovė, Utenos Muzikos mokyklos pedagogė, muzikos magistrė Zita Lukošiūnienė. Į Dusetas atvyko įdomus, profesionalus ir dvasingas kolektyvas, klaipėdietės menininkės: tarptautinių konkursų laureatė, dainininkė Giedrė Zeicaitė, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Vaiva Purlytė ir Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė.

Po šv. Mišių, žmonės nesiskirstė iš bažnyčios – laukė koncerto. Jį pradėjo pianistė V. Purlytė garsiuoju M. K. Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“. Skambėjo dainininkės G. Zeicaitės atliekami romansai, aktorė R. Šaltenytė išraiškingai skaitė M. K. Oginskio laiškus, memuarus, autobiografijos fragmentus, knygų „Atsiminimai“ ir „Laiškai apie muziką“ ištraukas. Pianistė ir vargonininkė V. Purlytė pritarė romansus atliekančiai G. Zeicaitei, fortepijonu skambino M. K. Oginskio polonezus.

Romansų atlikimo manieros, emocionalumas ir taktas atspindėjo XIX amžiaus dvaro muzikinio salono nuotaikas. Tai buvo romantiškas, jaudinantis, vaizdingas renginys, papuošęs gražią sekmadienio popietę.

Po koncerto atlikėjai apdovanoti gėlėmis ir naujausiu Dusetų kultūros centro dailės galerijos leidiniu – katalogu „Žirgas dailėje“.

Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliuskas padėkojo Vargonų muzikos festivalio atlikėjams, festivalio direktorei Zitai Lukošiūnienei ir pasidžaugė, kad Dusetų bažnyčios fundatoriai grafai Pliateriai, ypač Emilija Pliaterytė, ir M. K. Oginskis, kurio kūryba tą sekmadienį skambėjo Dusetų bažnyčioje, dalyvavo sukilimuose ir kovojo už Lietuvos laisvę. „Ši vargonų šventė, – kalbėjo klebonas Stanislovas, – šie muzikos aidai, kurie virpino bažnyčios skliautus, prasmingai sujungė dviejų iškilių šeimų gyvenimus, jų veiklą ir nuopelnus Lietuvai“.

* * *

Daugelis dusetiškių Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktorę Zitą Lukošiūnienę prisimena kaip puikią vargonininkę, dirbusią Dusetų bažnyčioje tada, kai čia tikintiesiems tarnavo šviesios atminties klebonas kompozitorius kun. Gediminas Šukys (1923 02 13–1946 02 17–2002 07 28).

Kalbinu gerbiamą Z. Lukošiūnienę, prašydama pasidalinti savo prisiminimais apie Dusetų kraštą ir jo žmones.

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje daug metų dirbote vargonininke, taip palikdama savo muzikinius pėdsakus Dusetų gyvenime. Sodrūs vargonų muzikos akordai ir jūsų balsas aidėjo bažnyčios skliautuose, sukurdamas mūsų širdyse sakralumo nuotaiką. Kokie keliai jus atvedė į Dusetas ir kuo reikšmingas jums šis darbo Dusetose periodas?

Kadangi mano tėvelis Jonas Jurgelėnas visą gyvenimą dirbo vargonininko darbą, jis ir supažindino su kun. Gediminu Šukiu. Tai buvo pirmioji bažnyčia, kurioje pradėjau vargonininkauti. Tada dar buvau paauglė mergaičiukė ir klebonas Gediminas netikėjo mano muzikiniais sugebėjimais. Tačiau išklausęs mano grojimo, padovanojo 50 rublių ir tapo mano globėju. Čia, Dusetų bažnyčioje, jau kiek pramokyta tėvelio, klausydama kun. Gedinino Šukio patarimų praėjau pirmutinę mano, kaip būsimos vargonininkės, mokyklą. Jo mokoma, supratau, kaip turi skambėti balsas ir vargonai šv. Mišių metu, susipažinau su jo sukurtos religinės muzikos kūriniais. Be to, mokiausi Dusetų vaikų muzikos mokykloje pas puikius mokytojus, todėl ir tas kraštas man yra ypač brangus.

Jūs gerai pažinojote Dusetų kleboną kompozitorių Gediminą Šukį. Kaip vertinate jo kūrybą?

Kun. Gediminas Šukys buvo iškilus muzikas, savo kūryba palikęs ryškų pėdsaką lietuviškos religinės muzikos lobyne. Prisimenant, kad jis, būdamas kunigu, sovietų okupacijos metais sugebėjo neakivaizdžiai studijuoti ir baigti Lietuvos konservatoriją, kad neturėjo galimybių išleisti savo kūrinių, jo, kaip kompozitoriaus ir kunigo, nuopelnus Lietuvos kultūrai ir bažnytiniam menui, sunku įvertinti. Manau, kad jo sukurta muzika – klasika, kuri gyvuos ir bus atliekama ne tik Lietuvos bažnyčiose ne vieną dešimtmetį.

Esate puiki vargonininkė, ar atliekate kun. Gedimino Šukio religinę muziką bažnyčiose?

Esu Utenos rajono Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios vargonininkė. Retą sekmadienį mano bažnytėlėje neskamba kun. Gedimino Šukio giesmės. Labai aukštai vertinu jo kūrybą už šiltumą, paprastumą, melodingingumą.

Svajojame Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje išgirsti vieno iš nedaugelio religinės muzikos kūrėjų Lietuvoje kun. Gedimino Šukio kūrinių skambėjimą. Ar galėtumėte tapti šio renginio siela ir kūrinių atlikėja, nes 2018 metais minėsime 95-ąsias kun. Gedimino Šukio gimimo metines?

Tai būtų puiki dovana dusetiškiams ir kunigo Gedinino atminimui. Sakoma, kad gražios svajonės pildosi. Sumanymas išties gražus, bet manau, kad jis turėtų jungti daugiau žmonių ir kolektyvų: chorų, vargonininkų, kurie gieda ir populiarina šio kūrėjo muziką.

Kas paskatino organizuoti Aukštaitijos vargonų muzikos fesivalį, kaip plėtėsi jo geografija ir augo šio festivalio autoritetas tarp žinomų Lietuvoje atlikėjų ir klausytojų?

Paskatinimą gavau iš savo legendinio vargonų profesoriaus Leopoldo Digrio. Surengti vargonų muzikos festivalį buvo jo idėja. Utenoje surengiau pirmąjį ir antrąjį, trečiasis jau tapo Aukštaitijos vargonų muzikos festivaliu ir išėjo už Utenos ribų. Bėgant metams plėtėsi festivalio geografija, dažnai išeidama ir už Aukštaitijos ribų. Dabar jis pouliarus ir mėgstamas klausytojų ir atlikėjų.Gaunu daug laiškų ir skambučių, kuriuose atlikėjai pageidauja patekti į kitų metų festivalio programą.

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje dabar klebonauja kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, kuris įnešė naujų vėjų į bažnyčios gyvenimą. Ar teko bendradarbiauti su šiuo veikliu, pilnu idėjų ir sumanymų klebonu? Gal jau turite planų ateičiai?

Gerbiamą kanauninką Stanislovą Krumpliauską pažįstu seniai. Teko rengti festivalio koncertus, kada jis dirbo Anykščiuose. Vertinu jį kaip dvasininką, kuriam muzika, menas, kultūra yra prioritetai. Tikiuosi, kad šioje man brangioje bažnyčioje dar ne vienerius metus dusetiškius džiugins Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio koncertai.

* * *

Nuoširdžiai dėkojame festivalio direktorei Zitai Lukošiūnienei už muzikos šventę Dusetų bažnyčioje. Linkime sėkmės darbuose, kūryboje ir naujų susitikimų.

Zarasų rajonas
Tado GRINEVIČIAUS nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija