2015 m. lapkričio 6 d.    
Nr. 41
(2161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Malonės laikas grįžti prie Dievo ir laimėti dangų

Mintys į apsireiškimus Medžiugorjėje pažvelgus

Vytautas Antanas Dambrava

(Tęsinys. Pradžia nr. 37, 38, 39, 40)

* * *

„Mišios yra kilniausia malda“, – sako Marija. Pasiruoškite ir dalyvaukite jose daugiau širdimi negu ausimis. Daugelis ateina į šv. Mišias nepasiruošę, nepriimdami Komunijos; šitaip jos reiškia nedaug. Marija siūlo gyvai dalyvauti ir, jei galima, kasdien. Tinkamiausias momentas prašyti malonių yra konsekracija. „Niekuomet neišeikite po mišių iš bažnyčios, nepadėkoję Dievui“ – įspėja Marija. Negalima atsidėkoti pakankamai Dievui už begalinę Eucharistijos dovaną. Marija prašo bent kartą per savaitę rasti laiko Švenčiausiojo Sakramento adoracijai. „Jūs niekados nesuprasite dieviškos meilės gelmių, paliktų Eucharistijoje. Jūs niekad nemokėsite pakankamai atsidėkoti Jėzui už Jo pasilikimą Eucharistijoje“.

„Neišeikite iš bažnyčios, nepadėkoję Dievui. Šv. Mišios yra šventos ir nepaprastai kilnios; tai yra pats kilniausias įvykis visatoje. Tai yra iš paties Dievo einanti didžiausia malda. Jūs niekados nesuprasite mišių didingumo. Geriau neiti į Šv. Mišias negu netinkamai jose dalyvauti. Trokštu, kad jums Šv. Mišiose pasiaukojantis Dievas jus išganytų. Dalyvaukite jose su meile“.

* * *

Marijos pastabos dėl rožinio: „pirmiausia prašau melstis, kalbant rožinį“. Tegul visi kunigai melsdamiesi kalba rožinį. Marija išmokė kalbėti Jėzaus rožinį, susidedantį iš septynių paslapčių su apmąstymu, intencijomis, Tėve mūsų malda ir giedojimu.

* * *

Dievo Motina pataria reguliariai skaityti Šventąjį Raštą. Ji ir regėtojams kartais pasako: „Ko manęs klausiate, atsakymus galite rasti Evangelijoje. Aš neatėjau pasakyti jums ką naujo. Žiūrėkite, ką mano Sūnus jums yra pasakęs Evangelijoje“.

* * *

Medžiugorjėje jau yra įvykę šimtai pagydymų. Tai – maldos ir atsivertimo rezultatas. Pagijo ligoniai po nepavykusių smegenų operacijų, po piktybinės sklerozės, akli.

Marija sako regėtojams:

– Aš negaliu pagydyti, tiktai Dievas gali. Visos maldos turi būti kreipiamos į Jį. Dievas jus pagydys, aš nesu Dievas. Aš padėsiu, aš melsiuosi, bet visa ne nuo manęs priklauso – reikia jėgos tų, kurie meldžiasi. Man reikia jūsų pagalbos maldomis ir aukomis padėti įvykdyti šiuos pagydymus.

– Ateikite pas mane, jeigu norite, kad užtarčiau jus. Aš geriau žinau, kokia yra Dievo valia, negu jūs. Svarbiausias dalykas – turėti tikėjimą, po to melstis ir pasninkauti. Jei ligonis sunkus, pasninkaukite dukart per savaitę. Jei galima, susirinkite keli grupėje melstis už ligonį.

Daugelis ligonių ateina bažnyčion, pradeda melstis, bet greitai nustoja. Tai nėra gerai. Regėtojai aiškina, jog reikia melstis taip, kad pajustume prisikėlę iš vidaus.

Apie vieną ligonį Mergelė Marija Mirjanai pasakė: „Jis – geras tikintysis, bet jis turi melstis. Jis meldžiasi, bet ne už save. Jis turi melstis aiškiai už save, už išgijimą. Jis turi sakyti: Gerasis Dieve, aš meldžiuosi už mano pagijimą. Iš širdies, iš sielos gelmių, su jausmu. Pasikalbėjimas su Dievu nebūtinai turi būti formali malda. Gerasis Dieve, Tu matai mano kančią, matai mano padėtį. Aš nesiskundžiu, mano kryžius nėra per sunkus, bet aš kartais noriu atsikelti ir vaikščioti, kad galėčiau matyti pasaulį. Maždaug panašiai. Reikia kalbėtis su Viešpačiu, o po to – melstis. Geriausias Marijos siūlomas vaistas yra tikėjimas, pasninkas, malda ir geri darbai.

* * *

Septintame knygos „Aš kviečiu jus“ skyriuje kun. K. Trimakas perdavė Marijos žodžius apie tikrovę po mirties.

Marija parodė norėjusiems regėtojams dangų, skaistyklą ir pragarą. Jie nepajėgia žodžiais tiksliai apibūdinti pomirtinio gyvenimo vietų.

Sako, jog danguje – žavinga šviesa, laimingi žmonės, džiaugsmas, gėlės, angelai. Nė vienas danguje nėra vyresnio amžius kaip Kristus. Visi jie suvokia, kaip nepaprastai juos myli Dievas. Visur trykšta laimė ir džiaugsmas. Širdis sustoja, kur nežvelgi. Sunku pasakyti, ar dangus turi ribas. Kaip pajūry. Pakrašty – riba, priekyje – beribė jūra.

Pragare – kančios aimanos, liepsnos, kažkas laukinio ir gyvuliško. Gyvūnai eina per tas liepsnas. Pragare žmonės nesimeldžia; jie tiktai kaltina Dievą dėl visko, kas jiems atsitiko. Jie patys sau tampa pragaru. Jie niršta prieš Dievą, Jo dar labiau neapkenčia. Pragaras yra bausmė tiems, kurie nemyli Dievo. Daug žmonių, kurie šiandien gyvi, eis į pragarą.

Skaistykla turi įvairius laipsnius: vieni arčiau pragaro, kiti – prie dangaus. Danguje ir skaistykloje žmonių sielos gali melstis už mus, bet ne už save. Marija kviečia kasdien melstis už sielas skaistykloje. „Melsdamiesi už mirusius, – sako Ji, – jūs laimėsite naujus užtarėjus. Jie padės jums suprasti, kad jūsų gyvenime žemiški dalykai nėra svarbūs ir kad turite siekti vien dangaus“.

Skaistykloje, anot regėtojų, – miglota tamsa, kur kiekvienas veidas yra blankus ir neryškus.

Marija sako: „Jus supurto atominio karo mirtis, bet aš jums sakau, jog daug žiauriau už atominį karą yra mirtis mirtinoj nuodėmėj“.

Mergelė Marija sako, jog šiandien didžiausia dauguma žmonių eina į skaistyklą, tam tikras skaičius į pragarą ir tik mažuma – į dangų.

– Trokštu, kad suvoktumėte, jog šis gyvenimas žemėje yra labai trumpas, palyginus su gyvenimu Danguje. Todėl jau šiandien turite pasirinkti Dievą. Kada apsispręsite už Dievą, galėsiu jums parodyti, kaip brangūs man esate ir kaip trokštu, kad būtumėte išganyti bei gyventumėte su manimi Danguje“.

O kaipgi atrodo Mergelė Marija? Kaip Jos grožį nusako regėtojai?

Jauniausias regėtojas Jakovas sako: „Niekad savo gyvenime nemačiau tokios gražios moters“. Vicka ir kiti regėtojai sako, kad jos grožis neapsakomas – reikia pamatyti. Ji skęsta šviesoje, yra nepaprasto grožio jauna moteris, gal dvidešimties metų. „Kai ji ateina, aš nieko nebematau, nieko nebegirdžiu, tik Ją. Ji turi ilgą suknelę neapsakomos pilkos spalvos ir ilgą baltą nuometą. Galvą puošia dvylika spindinčių žvaigždžių. Didelių švenčių proga ji pasirodo aukso spalvos drabužiais. Kalba kroatiškai, balsas kalbant ir giedant melodingas, kokio žemėje netekę girdėti. Ji yra vidutinio ūgio, tamsoko veido, rausvais skruostais, tamsiais, kiek garbanotais plaukais ir dangaus mėlynės spalvos akimis“.

Vicka sako, jog Marijos judesiai labai švelnūs ir grakštūs, rūbai kieti lyg koks metalas. „Galiu liesti Ją ir žiūriu kaip į savo motiną ir geriausią draugę“. Ji sako, jog per pirmuosius 900 dienų Marija jai apsireiškusi daugiau kaip tūkstantį kartų, trisdešimt aštuoniose skirtingose vietose, kartą net traukiny.

Vicka sako: „Mes meldėmės su Ja, giedojome drauge, su Ja kalbėjomės. Ji apglėbdavo mus ir pabučiuodavo. Mes irgi esame Ją apglėbę ir pabučiavę“. „Maldą „Tikiu į Dievą Tėvą“ Ji kalba su entuziazmu, pabrėždama. „Sveika Marija“ maldos Ji nekalba, tik dažnai šypsosi laiminga. Visuomet mus pasveikina „Tebūnie garbė Jėzui Kristui“, o atsisveikindama duoda palaiminimą ir sako „Eikite Viešpaties Dievo ramybėje“. Ji prašo, kad visi labai dažnai kalbėtų „Tikiu į Dievą Tėvą“.

* * *

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai, štai tokia yra Medžiugorjės istorija, kur Marija daugiau kaip trisdešimt metų daro visa, kad pasaulis atsiverstų. Reikia daugybės tomų, kad galėtume sutalpinti visa, kas siejasi su apsireiškimais naujoje pasaulio šventovėje.

Apmąstę Marijos žodžius knygoje „Aš kviečiu jus“ jūs suprasite, kodėl kai kam labai sunku patekti į dangų, o kitiems lengva.

Marija kviečia mus į grumtynes su šėtonu, už Kristaus taiką Kristaus karalystėje, už mūsų amžinąją laimę. Marija užtikrina mums pergalę.

Šiandien Medžiugorjė yra tos kovos centras, begalinis gėris, kuris plaukia iš Medžiugorjės parapijos į pasaulį, veda šėtoną į pasiutimą. „Tu nežinai, kaip įsiutęs yra šėtonas prieš Bažnyčią, – sakė Marija dvasinio pasimatymo metu Jelenai Vasilij. – Daugelis piligrimų atsiverčia, meldžiasi, pasninkauja. Jei jis galėtų, tai šią popietę visus sumaltų šioje bažnyčioje“.

Mirjana, sužinojusi visas dešimt paslapčių, paklausė Dievo Motinos, ką Ji sakytų Popiežiui, vyskupams, kunigams. Jos atsakymas: „Visiems siūlyčiau atsiversti; atsiversti, kol dar yra laiko, nepalikti Dievo ir tikėjimo, palikti nuošaly bet kokį dalyką, tik ne tikėjimą. Į bažnyčią neinama žiūrėti, kaip elgiasi kunigas, nei kištis į jo privatų gyvenimą. Į bažnyčią einama melstis ir išgirsti Dievo žodį, kurį perduoda ir skelbia kunigas“.

„Didysis pavojus žmonijai yra Dievo trūkumas, Jo atmetimas, – sako Dievo Motina Mirjanai. – Niekas nebegali giliai tikėti – tėra tik retos išimtys. Trūksta tikėjimo Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje. Daugelis laiko kunigus nevertais ir juos blogai ir neteisingai teisia. Tada jie galvoja, kad nėra Dievo, nėra tikėjimo. Mažiausiai pusę savo maldų turime kreipti į Dievą už mūsų Bažnyčios vadovus. Darykite visa, ko reikalauja Bažnyčia“.

Didžioji Medžiugorjės paslapties reikšmė yra atsivertimas. Jėzus atsiuntė savo Motiną Mariją netikėtai ir dramatiškai mums pažadinti, išjudinti, sujaudinti širdis, skirti jas Dievui. Marijos žodis: „Atsiverskite! Karo ir nuodėmės baisumai eina lygiagrečiai. Išvengti karo grėsmės ir kitų nelaimių reiškia išvengti nuodėmės grėsmės. Karas yra nuodėmės pasekmė, taigi turime šalintis nuodėmės ir artėti prie Dievo“.

Marijos žodžiuose atsispindi Kristaus Evangelija: tikėti ir daryti atgailą. Tai yra Bažnyčios mokymo turinys per du tūkstančius metų. Kas yra naujo, tai – Marijos pasirodymas, ilgas pasilikimas (kuris, Jos žodžiais, yra paskutinis) ir Jos nurodytas reikalas skubiai veikti, atsiverčiant ir neapykantą pakeičiant meile. Ji mums rodo nepaprastą, neužtarnautą Viešpaties gailestingumą.

– Nebijokite, – sako Marija, – net jei jums atrodytų, jog šėtonas yra visa užvaldęs ir nebėra išeities. Aš esu su jumis ir nešu ramybę. Juk aš esu jūsų Motina, Taikos Karalienė. Atėjau pasakyti pasauliui, kad Dievas yra tiesa, Jis egzistuoja, kad taika (ramybė) yra būtina pasaulio išganymui. Tikroji laimė atrandama Viešpatyje, kuris yra tikros ramybės šaltinis.

– Jėzus tikrai prisikėlė. Daug melskitės, kad jis prisikeltų ir jūsų šeimose, kuriose dar yra daug ginčų. Aš noriu tuos nesutarimus pakeisti į jūsų dvasinį prisikėlimą ir ramybę. Noriu, kad jūsų širdyse gimtų taika ir ramybė.

– Jei norite tikrai būti laimingi, gyvenkite paprastą ir kuklų gyvenimą. Daug melskitės ir neieškokite nenaudingų ir nereikalingų dalykų. Leiskite Dievui viską išspręsti.

Marija sakė Medžiugorjėje daug kartų, kad Ji yra visų žmonių Motina ir kad skirtumus žmonės sukuria patys. Taip, kaip esame visi Dievo vaikai, lygiai taip esame ir Marijos vaikai.

Regėtoja Vicka, kurią turėjau laimės asmeniškai pažinti ir su kuria nereikėjo laiko susidraugauti (iš karto jaučiausi, lyg būčiau jos senas pažįstamas) prašo, kad žmonės neteistų vieni kitų; žmonės neteisingai teisia. „Privalome tikėti, – sako Vicka Ivankovič, – jog Dievas ir Marija yra visuomet pasiryžę mums pagelbėti. Ji prašo mus prisiartinti prie Marijos ir pasitikėti Ja visuomet, kada turime problemų ir rūpesčių. Marija niekuomet neužmirš mūsų. Malda yra galingiausias mūsų ginklas. Marija mums padės visuomet, kada mes Jos šauksimės“.

„Melskimės... melskimės... melskimės...“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija