Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kauno valstybinis choras savo kūryba padėjo gelbėti meną Romoje

Rimantas Klevečka

Dirigentas Justusas Frantzas su Kauno valstybinio choro vadovu Petru Bingeliu Romos Šv. Pauliaus bazilikoje

Romos ir Vatikano sakralinės muzikos ir meno festivalis, rengiamas keturioliktus metus iš eilės – vienas iškiliausių įvykių kultūriniame ir muzikiniame Amžinojo miesto gyvenime. Dalyvauti šių metų festivalyje, vykusiame spalio 28 – lapkričio 4 dienomis, kurį jo rengėjas – Sakralinės muzikos ir meno fondas – skyrė šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II dešimtosioms mirties metinėms paminėti, buvo pakviestas ir Kauno valstybinis choras.

Festivaliu ir kitokia fondo veikla siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į institucinius šios organizacijos tikslus: globoti, saugoti, populiarinti ir plėtoti Italijoje sukauptą kultūrinį palikimą bei kaupti lėšas jo restauravimo projektams įgyvendinti. Nuo veiklos pradžios fondas aktyviai prisidėjo prie 24 paminklų restauracijos projektų įgyvendinimo, o 2015 metais didžiausią dėmesį skiria Šv. Petro bazilikos ir garsiosios G. L. Berninio kolonados, juosiančios Šv. Petro aikštę, restauracijos darbams.

Baudžiamosios bylos prieš žiniasklaidą, II

Tęsiame bylos, nagrinėjusios dar 2012 m. rugpjūčio pabaigoje internetinėje spaudoje paskleistus šmeižtus ir įžeidžiančias sąvokas prieš buvusį Lietuvos laisvės lygos (LLL) įkūrėją ir vadovą Antaną Terlecką. Jis kaltino Vilių Ksaverą Slavinską tuo, kad 2012 08 23 dienraščio „Lietuvos žinios“ internetinei svetainei išspausdinus straipsnį „Mitingas, kuriame atmesta baimė“, komentarų skiltyje V. K. Slavinskas, prisistatęs slapyvardžiu „Pikasas“, pasinaudodamas internetu, parašė komentarą, kuriame paskleidė melagingą bei šmeižikišką informaciją, neva A. Terleckas, prisidengdamas rezistencine veikla, buvo KGB agentas, jog Lietuvos laisvės lyga buvo sukurta ir veikė kaip KGB organizacija, o jos tikslai buvo telkti patriotiškai bei priešiškai sovietinei okupacijai nusiteikusius asmenis tam, kad KGB galėtų juos kontroliuoti, terorizuoti bei konfiskuoti Terlecko bute sukauptą literatūrą. V. K. Slavinsko tvirtinimu, 1987 08 23 Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, vykęs mitingas buvo surežisuotas LLL kartu su KGB. V. K. Slavinskas savo komentaruose teigė, kad pareiškėjas A. Terleckas, net ir būdamas kalėjime, elgėsi amoraliai – per tą laiką, kurį neva leido karceryje, slapta kalėjimo administracijos būdavo išleidžiamas namo pas žmoną į butą Kaune, nes, kaip leidžiama suprasti, buvo kalėjimo administracijos informatorius. 2015 m. vasario 2 d. buvo priimtas nuosprendis, kuriuo V. K. Slavinskas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 2 d. ir nubaustas 20 MGL bauda, priteisiant iš pastarojo 5000 eurų A.Terlecko naudai neturtinei žalai atlyginti ir 724,05 eurus advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl žudynių Kražiuose

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį atvyko į Kražius ir pagerbė tragiškai žuvusių keturių miestelio gyventojų atminimą Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl Kražių gyventojų 52-ejų Lilijos Galkauskienės, 55 metų Eugenijos Birgiolaitės, 74-erių Kazimieros Labanauskienės, 81 metų Jadvygos Grigulaitės tragiškos mirties. „Masinės žmonių žudynės taikiu metu sukrėtė visą šalį. Ši protu nesuvokiama nelaimė įpareigoja visus kitomis akimis pažiūrėti į viešąjį žmonių saugumą ir saugią kaimynystę“, – sakoma Prezidentės užuojautoje. Šalies vadovė pareiškė užuojautą aukų šeimoms, artimiesiems bei visai Kražių bendruomenei ir palinkėjo stiprybės ir susitelkimo šiuo sunkiu metu.

Penktadienį prezidentė D. Grybauskaitė atvyko į Kražius ir pagerbė tragiškai žuvusių keturių miestelio gyventojų atminimą. Prezidentė asmeniškai išreiškė užuojautą tragedijos aukų artimiesiems. Jiems ir gedinčiai Kražių bendruomenei palinkėjo stiprybės. Šalies vadovė kalbėjosi su Kražių miestelio bendruomenės žmonėmis, ką reikėtų daryti, kad būtų užtikrintas gyventojų, socialinių darbuotojų saugumas, kaip įveikti žudynių pasėtą baimę. Labai svarbu stiprinti bendruomeniškumą ir daugiau rūpesčio skirti pažeidžiamiausiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Nė vienas neturėtų likti abejingas, savo aplinkoje matydamas smurto, nusikaltimo grėsmę. Ir valstybė, ir bendruomenės turėtų daugiau dėmesio skirti asmenims, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, kad ateityje būtų užkirstas kelias naujiems nusikaltimams.

Statiniai iš sunaikintų žydų kapinių paminklinių akmenų pažymėti atminimo lentomis

Sostinės savivaldybė, pasitarusi su Lietuvos žydų bendruomene, ėmėsi iniciatyvos ir atminimo lentomis pažymėjo statinius, kurie prie Sovietų valdžios, nusikalstant žmoniškumui, buvo statomi iš sunaikintų žydų kapinių paminklinių akmenų.

„Privalome deramai pasirūpinti statiniais iš sunaikintų žydų kapinių paminklinių akmenų. Svarbu, kad žydų bendruomenė supranta, jog ne visus objektus įmanoma išardyti. Tokias vietas kaip atraminės sienelės, pano susitarėme ir paženklinome nuolatinėmis atminimo lentomis, kurios informuoja apie barbarišką politiką, kai statyboms buvo panaudota tai, kas liko išniekinus žydų kapines.“– sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Atminimo lenteles savivaldybė įrengė Lazdynuose (Žėručio g. 4) prie mokyklos esančios atraminės akmenų sienelės, taip pat Antakalnyje, prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorijoje esančios dekoratyvinės mozaikos, kurioje panaudoti paminkliniai akmenys, ir prie atraminės sienelės, esančios Vytenio gatvėje 6.