|
Pažintis
Jaunos vienuolės gyvenimu skelbia Evangeliją
Bronius VERTELKA
 |
|
Viešpaties ir Mergelės Marijos
iš Mataros tarnaičių kongregacijos
seserys vienuolės Marija Ostra
Brama ir Marija Dovire
Autoriaus nuotrauka
|
 |
|
Viešpaties ir Mergelės Marijos
iš Mataros tarnaičių kongregacijos
seserys vienuolės Marija Dovire
ir Marija Ostra Brama prie popiežių
ir arkivyskupo portretų
|
Molainiai tvarkingai atrodanti individualių
namų gyvenvietė Panevėžio pakraštyje, tuoj už Šermuto sodų bendrijos.
Jie irgi priklauso miestui. Tarp paskutiniųjų Medžiotojų gatvės
pastatų Viešpaties ir Mergelės Marijos iš Mataros tarnaičių kongregacijos
namai. Įveikus keletą laiptelių paradinių durų link, jų priebutyje
pamatai šv. popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūrą. Pravėrus dar
vienas duris, iš nuotraukų į tave žvelgs dabartinis popiežius Pranciškus,
šv. Popiežius Jonas Paulius II ir naujasis Kauno arkivyskupas metropolitas
bei Panevėžio vyskupijos apaštalinis administratorius Lionginas
Virbalas SJ.
Viešpaties ir Mergelės Marijos iš Mataros tarnaičių
kongregacija, įkurta 1988 metais Argentinoje kun. Carlos Miguel
Buelos, dar mažai kam žinoma. Lietuvoje šios kongregacijos vienuolės
apsigyveno 2008 metais. Jos charizma: kultūros evangelizacija
pratęsti Žodžio Įsikūnijimą visuose žmonėse. Tai reiškia skelbti
Evangeliją visiems, kad Evangelijos valia prasiskverbtų, permainytų
ir pripildytų jų mąstymą, sprendimus, vertybes, gaires, įkvėpimo
šaltinius, žmonijos gyvenimo būdus bei elgesio normas, kad žmonės
galėtų gyventi pagal Evangelijos mokymą, kad kiekvienas žmogus būtų
kaip naujas Kristaus įsikūnijimas. Kongregacijos misija: darbas
parapijose; jaunimo susitikimai; paruošimas sakramentams; vasaros
stovyklos; šv. Jono Bosko oratorija; Švč. Mergelės Marijos dukrų
grupė pamaldumui Dievo Motinai puoselėti.
Vos paspaudus durų skambutį, prie jų priėjo dvi
jaunos vienuolės. Viena jų buvo užsirišusi prijuostę, matyt, tvarkėsi
virtuvėje. Vienuoliškų rūbų jos nenusivelka ir būdamos savo namuose,
nors, kuo apsirengusios, niekas netikrina. Sesuo Marija Dovire prabyla
gražiai tardama lietuviškus žodžius. Nors mūsų šalyje gyvena septynerius
metus, bet, kaip pati prisipažįsta, išgirdusi retesnius žodžius,
turi pavartyti lietuvišką žodyną. Rimtai su lietuvių kalba susipažino
Vilniaus universitete, keturių savaičių mokymo kursuose. Bendrauti
su ja prašo lietuviškai.
Vienuolė primena: Marija Dovire yra vienuoliškas
vardas. Mat, duodant ketvirtuosius vienuoliškus įžadus, prisiima
ne tik Švč. Marijos, bet gauna ir vienuolišką vardą. Taigi Marija
Dovire reiškia Pasitikėjimo Mariją.
Šio vienuolyno centras Olandijoje, o jo provincija
Airijoje, Islandijoje, Liuksemburge, Olandijoje ir Lietuvoje veikiančios
apie 40 kongregacijos vienuolių, o visame pasaulyje jų yra daugiau
kaip 1000.
S. Marija Dovire ukrainietė, kilusi iš Ivano
Frankivsko, augo rytų apeigų katalikų (unitų) šeimoje. Turi brolį,
o tėvai jau 18 metų gyvena Čekijoje. Ukrainoje gyvena seneliai,
plati giminė daug pusbrolių ir pusseserių. Lietuva pirmoji jos,
kaip vienuolės, tarnystės vieta. Noviciatą praleido Ukrainoje, paskui
dvejus metus atidavė teologijos ir filosofijos mokslams Italijoje.
Tai panašu į mokslą universitete, tačiau jis aukštojo išsilavinimo
nesuteikia, kadangi nėra pripažintas valstybės.
29 metų s. Marija Dovire 11 metų yra vienuolė.
Kelio į vienuolyną pradžia buvo jos gimtoje parapijoje. Dalyvavo
jaunimo grupės veikloje, norėjo geriau pažinti Dievą ir tikėjimą.
Pašaukimą pajuto lankydama parapijos jaunimo grupę. Metė pirmo kurso
studijas ne dėl blogo mokymosi, bet apsisprendusi stoti į vienuolyną.
Daug kam tai atrodė kaip iššūkis.
Kas nulėmė tokį pasirinkimą? S. Marija Dovire
sako: Daugybė žmonių gyvena vien žemiškais rūpesčiais: kaip pavalgyti,
kaip apsirengti ir dar kai kuo. Tai yra labai reikalinga. Bet žmoguje
tūno kažkas aukščiau, tai yra siela ir noras užmegzti ryšį su Dievu.
Pasiekti bendrystės ryšį su Dievu būtent toks jo gyvenimo tikslas.
Daug žmonių pripažįsta: aš turiu viską, tačiau širdis trokšta sužinoti,
kas yra aukščiau. Privalo pats keistis, ieškoti ryšio su Dievu.
Tai ragina ne apsireiškęs angelas, niekas to neįdės į smegenis hipnozės
būdu. Dievas kviečia per sąžinę į tokį gyvenimą. Žmogus galvoja
ne vien apie apsirengimą ar vien apie darbą, galvoja ir apie kažką
aukščiau, kas jo laukia po šio gyvenimo, koks yra jo gyvenimo tikslas.
Tokiu būdu atsiskleidžia pašaukimas, kad Dievas tave kviečia. Žmogus
gali turėti ne vieną aukštojo išsilavinimo diplomą, būti išradėjas,
bet to nepakanka. Tai lieka tik čia, žemėje, išeidamas į Amžinybę
viso to neišsineši. Iš karto tą yra labai sunku suprasti, tai būna
per stipru, staigmena ar šokas. Tikėjimas yra Dievo dovana, tai
kaip žmogaus valios atsivėrimas: aš to noriu. Dievas niekada neverčia,
jeigu to nenori, jis gerbia žmogaus laisvę. Aš mačiau, kad Dievas
to prašė, ir aš buvau laiminga į tai atsiliepti. Negalima to paliesti
ar išsakyti matematinėmis formulėmis. Tai yra gyvas ryšys su Dievu
per tikėjimą. Žmogus auga, jis nori keistis, nori šnekėti. Ir tai
padeda Dievas.
Vienuolyne Panevėžyje gyvena trys vienuolės. Jų
vyresnioji s. Marija Ostra Brama (Aušros Vartų Marija). Ji dar
tik vieneri metai Lietuvoje, todėl gerai neišmokusi lietuviškai.
Kalbėjo ispaniškai. S. Marija Dovire sakė nesanti tvirta anglų kalbos
žinovė, todėl ji vertė s. Marijos Ostra Bramos mintis iš ispanų
kalbos.
S. Marija Ostra Brama augo JAV, netoli Vašingtono.
Turi dvi seseris. Vienuoliško gyvenimo prasmę jai akis atvėrė pažintis
su vienuolėmis. Tėvai medikai buvo šokiruoti, išgirdę apie tokį
dukros norą. Bėgant laikui, jie apsiprato, mato, kad tai yra dukros
gyvenimo būdas, jos gyvenimo kelias. S. Marijai Ostra Bramai 28-eri,
10 metų iš jų vienuolė. Į vienuolyną įstojo baigusi vidurinę mokyklą.
Kaip misionierė dirbo Airijoje, Islandijoje, Olandijoje. Airijoje
teko susidurti su lietuviais, tačiau bendrauti su jais negalėjo
dėl kalbos. Kaip ir Lietuvoje, ten žalia gamta, bet dažnai lyja.
Islandijoje šiek tiek pramoko šios šalies kalbos, bet Olandijoje
ją gerai išmoko. S. Marija Ostra Brama dar moka ispanų, olandų kalbas,
stengiasi kuo greičiau išmokti gerai kalbėti lietuviškai.
Pašnekovės mielai pasakojo apie daug kam paslaptingai
atrodantį ir dar menkai žinomą vienuolių gyvenimą, apie savo buitį,
kasdienybę. Nuolatinių rėmėjų vienuolynas neturi, gyvena iš aukų.
Namas, kuriame įsikūrusios, pirktas iš privataus savininko už per
ilgą laiką surinktas lėšas. Niekas čia nekeista, kaip ir buvo prieš
jį įsigyjant. Prie namo turi žemės sklypelį, kur užsiaugina daržovių,
braškių. Valgyti gaminasi iš turimų produktų, tam nėra išrankios.
Pasigaminti cepelinų pamokė viena Pumpėnų parapijos moteris. Pačios
sutaria, ką norėtų matyti ant stalo. Užsienyje augusios vienuolės
lietuvius gerbia už jų dosnumą, nuoširdumą ir gerą širdį, o Lietuvą
laiko savo antrąja Tėvyne.
Vienuolės, kaip ir visi paprasti žmonės, turi
atostogas. Gimtosiose vietose nebuvo trejetą metų. Su giminėmis
ar artimaisiais palaiko ryšį internetu ar telefonu. S. Marija Dovire
ne kartą lankėsi pas tėvus Čekijoje. Finansinius vienuolyno reikalus
tvarko jo vyresnioji. Vienuolės pačios prižiūri namo vidų ir aplinką,
visur pagirtina švara ir atrodo jaukiai. Jos laikosi nustatytos
dienotvarkės, čia nėra televizoriaus. Bet vienuolyne galima išgirsti
skambinant gitara, matyti pravirkdytą smuiką, išvysti mezgant ar
tobulinantis mokantis kalbų. Svarbesni reikalai aptariami susėdus
prie bendro stalo pietaujant ar vakarieniaujant.
Vienuolės dirba Pumpėnų parapijoje, talkina klebonui
kun. Domingui Avellanedai, Įsikūnijusio žodžio kongregacijos vienuoliui,
užima vietos jaunimą: moko tikėjimo paslapčių, ruošia sakramentams.
Tai daro artimai bendraudamos, savaitgaliais kartu kepdamos picas,
rengdamos išvykas. Taigi Pumpėnų parapijoje plati vienuolių veikla.
Trečioji vienuolyno gyventoja s. Marija Rock of
Constancija iš JAV tuo metu buvo išvykusi į rekolekcijas Olandijoje.
Pirmasis pašaukimas iš Lietuvos yra s. Aušros Vartų Marija, panevėžietė,
šiuo metu studijuoja Italijoje. Taigi nors ir maža Viešpaties ir
Mergelės Marijos iš Mataros tarnaičių kongregacijos vienuolija,
bet čia gyvena ir dirba jaunos merginos.
Panevėžys
© 2015 XXI amžius
|
