2015 m. gruodžio 23 d.    
Nr. 48
(2168)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Lietuvai atidavęs savo sielą, širdį, sveikatą

Prel. Mykolas Krupavičius
Iš prel. Mykolo Krupavičiaus įamžinimo
visuomeninės iniciatyvinės grupės
Lietuvoje išleisto lankstinuko (2005)

Prieš 45 metus, 1970 m. gruodžio 4 d., mirė žymusis kunigas, žemės reformos iniciatorius ir vykdytojas prelatas Mykolas Krupavičius. Visas prelato Mykolo Krupavičiaus gyvenimas buvo susietas su dvasinių vertybių plėtote, tėvynės atgimimo ir jos stiprinimo siekiu, vadovaujantis krikščioniška patriotine nuostata. Toks idealas jį nesulaikomai vedė per visus gyvenimo verpetus, pasitaikiusias negandas. Vienas iš ryškiausių jo nuveiktų darbų Lietuvoje – parengta ir įvykdyta žemės reforma, jau atkurtos Valstybės pirmojo dešimtmečio pradžioje užkirtusi kelią Rusijos kėslams įvykdyti mūsų krašte bolševikinį perversmą.

Dar lankydamas mokyklą jaunasis Mykolas įsijungė į lietuvybės palaikymo ir jos saugojimo darbą – bendravo su knygnešiais, aktyviai platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Norėdamas turėti didesnį poveikį jaunimui, jis pasirinko mokytojo kelią – penkerius metus mokėsi patriotinių idėjų kupinoje Veiverių mokytojų seminarijoje. Baigęs ją, mokytojavo Lomžos gubernijoje, vėliau Papilėje. Mokytojaudamas neišvengė caristinės biurokratijos čiuptuvų – du kartus už lietuvišką veiklą buvo suimtas. Jaunasis mokytojas pradėjo vis labiau jausti savo tikrąjį pašaukimą, kurį realizavus labiausiai galėsiąs būti naudingas savo visuomenei, savam kraštui, dvasinių vertybių plėtotei. Šio pašaukimo subrandinimas religingo jaunuolio širdyje atvedė jį į Seinų kunigų seminariją. Jau pirmakursis seminarijos auklėtinis aktyviai įsijungė į joje veikusį slaptą lietuvių klierikų sąjūdį, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Baigęs seminariją, dar ketverius metus savo teologines žinias gilino Petrapilio dvasinėje akademijoje, buvo vienas iš ateitininkų sąjūdžio kūrėjų Rusijoje, o vėliau ateitininkų idėjas platino ir Lietuvoje.


Maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didi gėda savosios gerai nemokėti...

Jūratė Jagminienė,

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė

Jonas Jablonskis (1860–1930)

Šiais metais minime Lietuvos kalbininko, publicisto, pedagogo, vadovėlių autoriaus, literatūrinės lietuvių kalbos normintojo, įvairiausių mokslo sričių terminologo Jono Jablonskio (1860–1930) 155-ąsias gimimo ir mirties 85-ąsias metines.

Apie J. Jablonskio gyvenimą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai rašyti sunku ir rizikinga, kadangi apie jį išleista daug leidinių bei publikuota gausybė straipsnių. Tačiau priminti visuomenei išskirtinę J. Jablonskio asmenybę, manau, verta.

Lietuvos švietimo istorijos muziejus parengė jubiliejinę virtualią parodą „Atminties spalvų retrospektyva. Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 155“, pasakojančią apie jo gyvenimą ir nuveiktus darbus švietimo ir kultūros srityje. Ypač didžiuojamės galėdami pristatyti vertingą, unikalų eksponatą – J. Jablonskio laišką, adresuotą Juozui Damijonaičiui. Jame autorius prašo J. Damijonaičio surasti jo pažįstamai Zofijai Jucevičaitei-Nečajevienei mokytojos darbą kurioje nors lenkų ar rusų mokykloje. Kaip rašo J. Jablonskis, „ji labai reikalinga duonos ir darbo“, ir dar užsimena, kad būtų gerai, jeigu J. Damijonaičio iniciatyva būtų organizuoti lietuvių kalbos kursai tiems mokytojams, kurie neseniai sugrįžo iš Rusijos (nuo 1919 metų J. Damijonaitis dirbo Kauno miesto ir apskrities švietimo instruktoriumi). Tikėtina, kad laiškas parašytas 1919 m. rugsėjo 21 d.


Mirė ilgametis Krekenavos klebonas

A†A kan. jubil. Petras Budriūnas
(1935 01 23–1965 04 13 –2015 12 18)

Gruodžio 18 d. Panevėžyje mirė kan. jubil. Petras Budriūnas. Jis gimė 1935 m. sausio 23 d. Biržų rajone, Gulbinų kaime. 1943–1956 metais lankė Gulbinų pradinę, Kirdonių septynmetę ir Pabiržės vidurinę mokyklą. Nuo 1956 iki 1959 metų privalomąją karinę tarnybą atliko sovietinėje kariuomenėje, Gurjevsko aviacijos mechanikų mokykloje įgijo lėktuvų mechaniko išsilavinimą. Grįžęs dirbo Kraštų plytų fabrike. 1960 metais įstojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją, o 1965 m. balandžio 13 d. vysk. Petras Maželis suteikė kunigystės šventimus. Kunigo tarnystę pradėjo Rokiškyje, nuo 1969 metų vikaru tarnavo Anykščiuose iki 1976 metų aptarnaudamas ir Burbiškio parapiją. 1976 metais kun. P. Budriūnas paskirtas klebonu į Papilio parapiją ir kartu 1978–1982 metais aptarnavo ir Kvetkus. 1982 metais paskirtas į Vabalninko ir Geidžiūnų parapijas, po metų iškeltas į Krekenavos parapiją. Čia klebono pareigas ėjo iki 2011 metų. Keletą metų tuo pat metu aptarnavo Vadaktėlių parapiją, devynerius metus buvo Panevėžio–Krekenavos dekanato dekanu. Vyskupo Juozo Preikšo 2001 m. birželio 12 d. paskirtas Panevėžio Katedros kapitulos kanauninku. Nuo 2011 metų tapo Krekenavos parapijoje altaristu, nuo 2014 metų rudens šią tarnystę atliko Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija