Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Ne tik polonezas

Renginio programos atlikėjos (iš kairės): aktorė, renginių režisierė Virginija Kochanskytė, dainininkė, tarptautinių konkursų laureatė Giedrė Zelcaitė, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Vaiva Purlytė

„Jei ne tragiškas mano tėvynės ir tautos likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi“, – artėjant gyvenimo saulėlydžiui, karčiai apgailestaudamas yra išsitaręs valstybės veikėjas kompozitorius kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis. Kunigaikščiui, įžymiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, abiejų Tautų Respublikos valstybiniam veikėjui, diplomatui, politikui, vienam iš 1794 metų sukilimo vadų, Rusijos caro Aleksandro I slaptajam patarėjui, Vilniaus universiteto garbės nariui pasaulinę šlovę atnešė polonezas ,,Atsisveikinimas su Tėvyne“. Ir jau daugiau kaip 200 metų per bekraštes įvykių erdves keliauja ir smelkiasi į klausytojų širdis Tėvynės ilgesio melodijos. Šių nuostabių melodijų turėjome galimybę klausytis ir mes, gargždiškiai, nes renginys vyko Gargždų kultūros centre.

Akmenės vargonai skamba kompaktinėje plokštelėje

Akmenės klebonas kan. Egidijus Zulcas, dr. Girėnas Povilionis, dr. Balys Vaitkus, Akmenės bažnyčios vargonininkė Žydrūnė Kazlauskaitė

Vieną Advento šeštadienį Akmenės Šv. Onos bažnyčioje vyko gražus renginys – buvo pristatyta nauja kompaktinė plokštelė ,,Lietuvos istoriniai vargonai. Žemaitija“. Pristatyme dalyvavo šio projekto sumanytojas ir vadovas dr. Girėnas Povilionis ir vargonininkas, LMTA Vargonų ir klavesino katedros vedėjas dr. Balys Vaitkus.

Dr. G. Povilionis yra ir šios bažnyčios vargonų restauratorius. Jis drauge su vargonų meistru Bernardu Termenu 2015 metais prikėlė šį brangų muzikos instrumentą naujam gyvenimui. Dabar dr. G. Povilionis pristatė naują kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyti keturių Žemaitijos bažnyčių – Varnių, Kartenos, Mosėdžio ir Akmenės – vargonai. Jais groja dr. Balys Vaitkus. Įrašas buvo daromas šių metų vasarą. Ir štai dabar kompaktinė plokštelė jau išleista. Visi, kas dalyvavo renginyje, galėjo ją įsigyti. Dr. G. Povilionis plačiai pasakojo apie istorinius vargonus (tokie yra ir mūsiškiai), apie Baroko vargondirbystės meną Lietuvoje. Jis priminė, ,,kad Lietuvos vargonų istorija skaičiuoja jau daugiau kaip 600 metų, kai Vokiečių ordino magistras Ulrichas von Jungingenas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai Onai išsiuntė dovanų klavikordą ir nešiojamuosius vargonėlius, t. y. portatyvą“. Iki mūsų dienų Lietuvoje yra apie 450 vertingų autentiškų vargonų. Ir beveik visi jie yra mažuosiuose miesteliuose, nes didžiuosiuose miestuose per visus istorijos kataklizmus jų beveik neliko... Dar daug įdomių dalykų susirinkusiems pasakojo menotyros mokslų daktaras, savo žodžius papildydamas vargonų nuotraukomis iš įvairių Lietuvos bažnyčių. O vargonininkas Balys Vaitkus intarpuose tarp pasakojimų atliko tuos kūrinius, kurie įrašyti plokštelėje, tarsi norėdamas klausytojams parodyti, kaip tai skamba gyvai... J. Naujalio, J. Bramhs ir E. Gigout kūriniai parinkti taip, kad juose geriausiai atsiskleistų mūsų vargonų skambėjimo grožis.

2015-uosius praeitin palydėjus

Maltiečiai ir Kalėdų Senelis po Kūčių vakarienės su rajono vadovais

Visus praėjusius metus prie gotikinio stiliaus raudonų plytų Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios buvo galima išvysti besidarbuojančius vyrus: vieni glaistė, kiti dažė, gražino, šviesino šventovės išorę. Darbščios ir rūpestingos moterys prižiūrėjo daugiau kaip prieš metus priešais bažnyčią pastatytą Lurdą, šalia žydinčius gėlynus. Pasirūpinta ir šventoriuje palaidotų kunigų kapeliais. Jie atnaujinti, sutvarkyta aplinka, nudažytos metalinės tvorelės. Visą vasarą kapai skendėjo gėlėse. Šilalės bažnyčios šventorius irgi pasipuošė naujais, nušlifuotais betoniniais takeliais, kryžiais ir koplytstulpiais. Atnaujinti buvę cementiniai laiptai prie visų įėjimų į bažnyčią. Pagražėjo ir bažnyčios vidus: dabar jis atnaujintas, pašviesintas, nepažeidžiant vidaus architektūros originalumo. Per daugelį metų medinė šventoriaus tvora baigia sutrūnyti. Vietoj medinės pradėta tverti metalinė. Ji bus graži, dekoratyvinė, itin papuoš šventorių, bus ekonomiška, nes nebereikės dažnai dažyti. Renovuota zakristija, joje įstatyti spalvingi vitražo langai. Visu tuo rūpinasi šios bažnyčios klebonas kan. dr. Algis Genutis, subūręs aktyvių parapijiečių būrį, pagelbsti ir Šilalės rajono savivaldybė, vadovaujama mero Jono Gudausko. Klebonas kan. dr. A. Genutis dėkoja parapijiečiams už paramą, talkas bei moralinį palaikymą, įgyvendinant idėjas.