2016 m. sausio 15 d.    
Nr. 2
(2170)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila apdovanotas Šv. Jurgio ordinu

Vysk. Rimantas Norvila
Vido Venslovaičio nuotrauka

Marijampolė. 2015 m. gruodžio 18 d. Kultūros centro didžiojoje salėje Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys padėkojo už besibaigiančių metų triūsą įvairių profesijų savivaldybės žmonėms. Kartu vyko metų padėkos vakaras, kurio metu aukščiausiu Marijampolės miesto apdovanojimu, Marijampolės globėjo Šv. Jurgio ordinu, už nuopelnus Marijampolės žmonėms buvo apdovanotas Vilkaviškio vyskupijos ganytojas Rimantas Norvila. Vyskupas, dėkodamas už apdovanojimą, akcentavo, kad juo kartu išreiškiama pagarba ir padėka visiems įvairias bažnytines tarnystes atliekantiems ir artimo meilės darbais šalia esančiam tarnaujantiems pasauliečiams, vienuoliams ir vienuolėms bei kunigams, besidarbuojantiems Marijampolės krašte. Vakaro meninėje programoje skambėjo operos solistų Edmundo Seiliaus ir Kristinos Zmailaitės bei VDU kamerinio orkestro (dirigentas – Ričardas Šumila) atliekamos gražiausios arijos ir duetai iš operų, operečių, miuziklų. Skambėjusius kūrinius gražiai papildė Marijampolės muzikos mokyklos mergaičių choras, vadovaujamas Loretos Dambauskienės. Tokie padėkos koncertai Marijampolėje artėjant metų pabaigai vyksta jau daugelį metų. Jie organizuojami panaudojant rėmėjų skirtą paramą.


Katedroje įteiktos mero regalijos ir kultūros premijos

KAIŠIADORYS. 2015 metų pabaigoje jau devintąjį kartą Kristaus Atsimainymo Katedroje vykęs Šv. Kalėdų koncertas prasidėjo iškilmingu Savivaldybės mero regalijų įteikimu. Prieš įteikimo ceremoniją regalijas pašventino vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir klebonas dekanas mons. Rimvydas Jurkevičius. Greta rajono herbo ir vėliavos į heraldikos simbolių sąrašą iškilmingai įtrauktos ir Savivaldybės mero regalijos. Pirmajam savivaldos istorijoje tiesiogiai rinkėjų valia išrinktam Savivaldybės merui Vyteniui Tomkui regalijas įteikė pagal amžių vyriausias Savivaldybės tarybos narys Albinas Anužis. Meras V. Tomkus padėkojo regalijas sukūrusiam dailininkui Nerijui Treiniui, Lietuvos Respublikos heraldikos komisijai, UAB „Ūlos juvelyrų studija“ ir Savivaldybės tarybos nariams, buvusios kadencijos Savivaldybės tarybai už tai, kad biudžete skyrė lėšų regalijoms sukurti. Paskui buvo įteiktos 2015 metų Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijos. Už vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Žilvita“ subūrimą ir vadovavimą, už sėkmingą jaunosios kartos ugdymą, už etninės kultūros saugojimą ir puoselėjimą, Gudzenkos, Stasiūnų ir kitų vietovių žmonių bendruomeniškumo palaikymą, telkimą kultūrinei veiklai Savivaldybės meras Vytenis Tomkus Kultūros premiją įteikė Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblio vadovei Laimai Morkūnienei. Antroji Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premija skirta architektui, sodybos „Senosios Gegužinės ūkis“ savininkui Rolandui Bortkūnui už įgyvendintas istorinio paveldo išsaugojimo, jo prieinamumo visuomenei didinimo iniciatyvas ir aktyvią kultūrinę veiklą. Už 40 metų kultūros darbą, jaunosios kartos meninį ugdymą, už teatro tradicijų puoselėjimą ir sklaidą trečioji šių metų Kultūros premija skirta Kruonio kultūros centro Kalvių skyriaus teatrų vadovei Janei Bernotienei.


Lietuvos kultūros sostinės medį Žagarė perdavė Telšiams

Žemaitijos sostine tituluojami Telšiai perėmė Lietuvos kultūros sostinės titulą iš Žagarės. Lietuvos kultūros sostinės vardą simbolizuojantį gintarinį medį Žagarė iškilmingai perdavė Telšių miesto vadovams. Šventinėje programoje dalyvavo Žagarės krašto menininkai, Šiaulių miesto garbės pilietė Aldona Masėnienė ir jos vadovaujamas Šiaulių kultūros centro šokių ansamblis „Želmenėliai“, Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ solistė Aurelija Čižauskaitė, Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Monika Šaltytė, žemaitiškos muzikos grupė „Auksa žovis“. Žagarės meno mokyklos auklėtiniai ir dėstytojai. 2016 metais Lietuvos kultūros sostine tapo Telšiai – šiuo garbingu vardu Lietuvos kultūros ministerija įvertino Žemaitijos sostinės pastangas net septynis mėnesius kviesti į ciklo „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ renginius. Nuo pavasario įvairiose Telšių rajono erdvėse bus pristatomi unikalūs paveldo paminklai, scenos meno ir kino, literatūros, vizualinių menų, laisvalaikio kultūros projektai, konferencijos, forumai, turizmo renginiai. 2016 metų Lietuvos kultūros sostinės programoje numatyta per 70 įvairiausių renginių. Balandžio 15-ąją vyks atidarymas su Didžiojo Žemaitijos žemėlapio pristatymu.


Prel. Antanui Maskeliūnui – Šakių Garbės piliečio vardas

Prel. Antanui Maskeliūnui Angelo
skulptūrėlę įteikė Šakių
rajono meras Juozas Bertašius

ŠAKIAI–MARIJAMPOLĖ. Gruodžio 23-iosios rytą Šakių rajono meras Juozas Bertašius vyko į Marijampolės specializuotus socialinės globos namus pas ten gyvenantį kunigą, 1971–2010 metais buvusį Sintautų klebonu, prelatą Antaną Maskeliūną. Misija buvusi kilni – aplankyti ir pasveikinti Kalėdų švenčių proga, o paskui įteikti svarbų dokumentą – lapkričio 27 dienos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto teikimu „už Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios atstatymą bei zanavykų krašto žmonių tautinio ir dvasinio pakilimo žadinimą“ jam buvo suteiktas Šakių Garbės piliečio vardas. Linkėdamas stiprybės ir geros sveikatos, kaip globos ir meilės simbolį meras prelatui įteikė Gelgaudiškio dvaro rūmuose veikiančios parodos autoriaus kauniečio keramiko Andriaus Janulaičio autorinį darbą – Angelo skulptūrėlę – ir prelato mėgstamų raudonų rožių puokštę.


Kan. Donatui Jasulaičiui – Šakių rajono Metų žmogaus titulas

Šakių dekanas Kudirkos Naumiesčio
klebonas kanauninkas Donatas
Jasulaitis – 22-asis „Valsčiaus“
laikraščio paskelbtas Metų žmogus

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Baigdama metus, Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ redakcija tradiciškai paskelbia rajono Metų žmogų. Šiais metais šis titulas „už tvirtus pečius, kurie palengvina gyvenimo naštą seniems, už jaukų prieglobstį, kuris jiems atstoja namus, už rūpestį, kuriuo jiems lengvinama neįgalumo, nevilties ir vienatvės našta, už meilę, kuria sušildomos sužvarbusios širdys“, gruodžio 22-ąją buvo suteiktas Šakių dekanui, Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonui kanauninkui Donatui Jasulaičiui, klebonaujančiam čia 26 metus. Iškilmių ceremoniją vedusi laikraščio redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė sakė, jog skirti Metų žmogaus titulą vien tik už modernią Kudirkos Naumiesčio parapijos globos namų patalpų rekonstrukciją su priestato statyba būtų pernelyg siauras šio žmogaus įvertinimas – kan. D. Jasulaičio darbai turi kur kas platesnę ir gilesnę prasmę.


Rajono metų žmogus – „Caritas“ vadovė

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“
dekanatų vedėjos ir atstovai.
Dešinėje – Onutė Juodkienė

Lazdijai. Laikraščio ,,Lazdijų žvaigždė“ paskelbtoje apklausoje ,,Ką šiemet rinktumėte rajono Metų žmogumi“  pirmąją vietą triuškinančia pergale, surinkusi kur kas solidesnį balsų bagažą netgi už rajono merą Artūrą Margelį, rajono savivaldybės administracijos direktorių Audrių Klėjų bei Seimo narę Kristiną Miškinienę, laimėjo Lazdijų dekanato ir parapijos ,,Caritas“ skyriaus vadovė Onutė Juodkienė.

Rajono savanorių vadovė sakė tikrai nesitikėjusi pakliūti į tą sąrašą, o tuo labiau laimėti. Juk jame buvo žymūs žmonės. O ji pati bei karitiečiai bendrauja ir rūpinasi tais asmenimis, kurie dažniausiai neturi interneto ir kompiuterio, išmaniųjų telefonų. ,,Dėkoju Dievui už darbus, kuriuos darome su savanoriais, bei ,,Caritas“ kolektyvui ir visiems, balsavusiems už mane“, – teigė O. Juodkienė. Moteris sakė labai mylinti tuos žmones, kuriais rūpinasi. Dauguma jų sunkiai verčiasi, skurdžiai gyvena, kitus prispaudusi senatvės ar ligų našta. ,,Visą savo likusį gyvenimą, kiek jo dar skirs man Dievas, su savo kolektyvo savanoriais stengsiuosi būti naudinga šiems žmonėms. Jiems visi kartu padėsime, kiek leis jėgos. ,,Caritas“ veikla – svarbi mano gyvenimo dalis. Ir toliau bursiu savanorių kolektyvą, jautrų kitų skausmui. Juk, kaip sakoma, svetimo skausmo nebūna. Stengsimės padėti vargstantiems, kenčiantiems, priklausomybių kamuojamiems žmonėms. Teiksime ne tik dvasinę, bet ir materialinę pagalbą“, – kalbėjo O. Juodkienė. Vargstančius žmones, anot jos, dažniausiai lydi ir dvasinės problemos. Trečiadieniais ,,Caritas“ savanoriai renkasi parapijos namuose, kartu su jais meldžiasi, skaito Šventąjį Raštą. Juos į šiuos susitikimus atveda Dievo ieškojimas. Šie žmonės būna patenkinti kartu pasimeldę, pabendravę, pasidalinę savo problemomis. Supranta, kad gali būti laimingi ir turėdami mažiau nei kiti. Nors materialinės vertybės suteikia laisvę prabangiau gyventi, nusipirkti geresnių prekių, būstą, vis dėlto neretai ir turtuoliai jaučia dvasinę tuštumą. Tik dalindamiesi su kitais, mes praturtėjame dvasiškai ir tampame laimingesni. Juk dažnai didesnė laimė yra duoti nei gauti.


Trijų Karalių dovanos

Tris Karalius kelionei palaimino
Šv. Jurgio parapijos klebonas
kun. Artūras Stanevičius

KĖDAINIAI. Trys Karaliai atkeliavo į Šv. Jurgio bažnyčią ir klebono kun. Artūro Stanevičiaus palaiminti sausio 6 dieną, trečiadienį, savo kelionę pradėjo po miesto įmones, organizacijas, mokyklas. Jie turėjo savo palydą. Juos vedė žvaigždė, lydėjo Šv. Jurgio bažnyčios „Caritas“ moterys, parapijos bendruomenės nariai. Nešdami gerą nuotaiką, pokštaudami, Karaliai vėrė vienas po kitų laukiančių namų duris. Jų tikrai buvo daug. Net nespėta visų per vieną dieną aplankyti ir ant durų palikti Trijų Karalių vardų ženklus. Kad yra laukiami, rodė ne tik garuojantys arbatos puodeliai ant stalo, bet ir išlikę praėjusių metų Trijų Karalių palikti vardų inicialai „K+M+B“ (Kasparas, Merkelis, Baltazaras) ant durų. Šiemet vėl atvykus Karaliams, buvo atnaujinti įrašant šalia jų šiuos metus. Aplankyta dvylika organizacijų: UAB „Laumetris“, mokykla darželis „Obelėlė“, Profesinio rengimo centras, Kėdainių rajono savivaldybė, rajono laikraščių „Rinkos aikštė“, „Kėdainių mugė“ redakcijos, Kėdainių televizija, gamykla „Lifosa“, J. Paukštelio pagrindinė mokykla, labdaros ir paramos fondas „Viltis-Vikonda“, kiti objektai. Visur Karaliai atnešė puikią nuotaiką, giesmę, gerus linkėjimus. Su visais nors ir trumpai, bet nuoširdžiai pabendravo. „Caritas“ moterys laukiantiems įteikė 2016 metų kalendorius, dovanodamos uždegtą žvakelę dėkojo visiems geradariams, kurie prisidėjo prie Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios remonto darbų bei labdaringos veiklos.


Džiaugsmo ir vilties šventė

Trys Karaliai neleidžia nuobodžiauti.
Kairėje – šventės iniciatorius –
Karsakiškio klebonas kun. Jonas Morkvėnas

KARSAKIŠKIS. Trijų Karalių, arba Kristaus Apsireiškimo, šventė simbolizuoja žiemos švenčių pabaigą – vainikuojamas Kalėdų laikotarpis. Kasmet sausio 6 dieną Karsakiškio seniūnijoje Trys Karaliai vaikštinėja po gyvenvietes, aplanko ten esančias įstaigas bei garbingo amžiaus gyventojus, susitinka su vaikais. Šiemet ši šventė prasidėjo Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje. Nors šventinį sekmadienį stipriai spaudė šaltukas, bet neišgąsdino žmonių, ir jie gausiai rinkosi į bažnyčią. Šv. Mišias aukojo klebonas kun. Jonas Morkvėnas, giedojo ansamblis „Tolmėja“ iš Panevėžio, vadovaujamas V. Nevulienės. Visi 40 susirinkusių vaikų, jaunuolių, besiruošiančių Pirmajai Komunijai, pristatė savo namų darbelį – nuspalvino dėlionėje, kaip įsivaizduoja Dievulio gimimą ir Kalėdas. Vėliau vieni su kitais jais apsikeitė. Po šv. Mišių šventė persikėlė į bažnyčios kiemelį. Čia laukė Trys Karaliai, jie sveikino visus susirinkusius, linkėdami santarvės ir Dievo palaimos. Šventorių puošė didžiulė prakartėlė. Vyko kalėdinių rankdarbių mugė, kurioje dalyvavo Karsakiškio ir Tiltagalių kultūros įstaigos bei vietos tautodailininkai. Sužvarbusiems nuo šaltuko buvo galimybė sušilti prie kelme degančio laužo. Šventės dalyviai vaišinosi karšta koše ir arbata. Už tai reikia dėkoti karsakiškietėms R. Navardauskienei, A. Barzdienei ir D. Vilkončienei. Trijų Karalių šventės idėjos autoriui klebonui kun. Jonui Morkvėnui talkino gausus seniūnijos, kultūros darbuotojų būrys, gyventojai. Šventės pabaigoje Trys Karaliai paskelbė, kad jau baigiasi kalėdojimo, svečiavimosi ir linksmybių laikas, metas nupuošti Kalėdų egles ir kibti į naujų metų darbus, o barstydami grūdelius palinkėjo derlingų metų.


Nuo Bazilikos iki J. Basanavičiaus aikštės

MARIJAMPOLĖ. Sausio 3 dieną miestą aplankė Trys Karaliai, pranešdami, kad baigiasi kalėdojimo, svečiavimosi bei linksmybių laikas, ir linkėdami darbingų Naujųjų metų. Trys išminčiai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras – pasveikino marijampoliečius, išėjusius iš Šv. arkangelo Mykolo Bazilikos po šv. Mišių, kur buvo švenčiamos Viešpaties Apsireiškimo, Trijų Karalių, iškilmės, šventinami auksas, smilkalai ir kreida. Trijų Karalių apsilankymu džiaugėsi ir mažieji, ir vyresni parapijiečiai, juos pasveikimo Savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė. Tris Karalius lydėjo jaunųjų marijampoliečių varpelių skambesys, ir vaiskiame žiemos danguje ryškiai spindinti saulė, sveikindama gimusį Jėzų savo šviesa.

Trijų Karalių eisena miesto gatvėmis keliavo į J. Basanavičiaus aikštę, kurioje stabtelėjo prie prakartėlės, fotografavosi su jų laukiančiais marijampoliečiais prie gražiosios šių metų Susitikimų eglės. Trijų išminčių apsilankymas jau tapo gražia tradicija ir, nors šiemet spaudė stiprus šaltukas, gyventojai, ypač vaikai, džiaugėsi juos aplankiusiais teatralizuotais Trimis Karaliais, kurių rūbus sukūrė Sasnavos pasakos teatro „Jaunuolynas“ režisierė ir kostiumų autorė Birutė Labutytė.


Paminklas šv. Florijonui

Paberžės klebonas kun. Marek Gladki
šventina paminklą šv. Florijonui

PABERŽĖ. Sausio 6-ąją, švenčiant Trijų Karalių dieną, miestelyje vyko iškilmingas paminklo, skirto šv. Florijonui – sergėtojui nuo gaisrų, atidengimas. Į renginį atvyko Paberžės seniūnas Genrik Gerulskij, Paberžės ugniagesių komandos nariai, Paberžės ir aplinkinių kaimų gyventojai.Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Jas aukojo Paberžės klebonas kun. Marek Gladki. Jis priminė, kas buvo šv. Florijonas ir kodėl jis laikomas ugniagesių globėju, dėkojo gaisrininkams už jų darbą, tarnystę bei pasiaukojimą. Po šv. Mišių prie Paberžės ugniagesių komandos pastato vyko iškilminga paminklo atidengimo ceremonija bei šv. Florijonui skirto paminklo pašventinimas. Užbaigus oficialią dalį, Paberžės ugniagesių komandos nariai visus svečius pakvietė pasivaišinti šilta arbata bei saldumynais. Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius Kęstutis Velikianecas dėkojo visiems prisidėjusiems prie paminklo pastatymo – Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Paberžės seniūnijos seniūnui, klebonui, ūkininkui Valerijonui Kuliešiui ir Paberžės ugniagesių komandos nariams už puikią iniciatyvą. Vilniaus apskrities valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Artūras Vaišnoras, prisimindamas paskutinių 20 metų veiklą, padėkojo Marijanui Mečkovskiui už jo didžiulį indėlį kuriant bei formuojant Paberžės ugniagesių komandą.


Savivaldybės vadovai priėmė vyskupą ir rajono parapijų klebonus

MAŽEIKIAI. Gruodžio 17 dieną rajono savivaldybės meras Antanas Tenys priėmė ir su Šv. Kalėdomis sveikino Telšių vyskupą augziliarą Genadijų Liną Vodopjanovą OFM, vyskupo sekretorių kun. Haroldą Šneideraitį, Sedos kleboną dekaną kun. Modestą Ramanauską, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos kleboną, vicedekaną kan. Donatą Stulpiną, Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos administratorių, Mažeikių rajono garbės pilietį g. kan. Zenoną Degutį, Tirkšlių Kristaus Karaliaus parapijos administratorių kun. Arūną Bladžių, Pievėnų parapijos administratorių kun. Saulių Styrą. Susitikime dar dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojos Irena Macijauskienė ir Sigutė Bernotienė, mero patarėjas Vygandas Povilas Ostrauskis, Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius, direktoriaus pavaduotojai Saulius Šiurys ir Eimantas Salatka.


Mero dovanos Senelių namų gyventojams

KRAKĖS. Kūčių išvakarėse Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius su dovanomis apsilankė Krakių Švč. Mergelės Marijos senelių globos savarankiško gyvenimo namuose. Prieš porą mėnesių viešėdamas šioje įstaigoje rajono vadovas išgirdo prašymą skirti lėšų patalynei įsigyti. Prieš Šv. Kalėdas S. Grinkevičius apsilankė su žadėta dovana – penkiasdešimt vienetų paklodžių. Švenčių proga meras pasveikino šių namų gyventojus ir darbuotojus, o šventiniam senelių stalui padovanojo šakotį. Rajono meras pabendravo su senjorais, Krakių Švč. Mergelės Marijos parapijos, kuriai ir priklauso senjorų globos namai, klebonu kun. Emiliu Jotkumi, šios įstaigos vedėja Aldona Tamošaitiene bei Krakių seniūnu Jonu Dalboku.

Krakių Švč. Mergelės Marijos senelių globos savarankiško gyvenimo namai įkurti 1995 metais. Šiuo metu čia gyvena dvidešimt vienas gyventojas, dirba keturi darbuotojai.


Vakaronė apie Kūčių tradicijas

BIRŠTONAS. Gruodžio 21 dieną Birštono savivaldybės administracija kartu su Birštono trečiojo amžiaus universitetu ir Kauno rajono visuomenės sveikatos biuru pakvietė birštoniečius į Kūčių vakaronę Birštono kultūros centre. Vakaronės dalyviai galėjo pabūti drauge ir pasidalinti tradiciniais savo šeimos patiekalais, pabendrauti su etnologe Gražina Kadžyte. Su dideliu susidomėjimu klausytasi jos pasakojimo apie Kūčių tradicijas skirtinguose Lietuvos regionuose, patiekalus, būrimus ir Kūčių prasmę. Susirinkusius pasveikino ir gražių, jaukių artėjančių švenčių linkėjo mero pavaduotojas Vytas Kederys. Vakaro dalyviai, skanaudami atsineštus Kūčių patiekalus, dalijosi jų paruošimo receptais, pasakojo, iš ko išmoko pagaminti. Simboliška, kad daugelio patiekalų receptai perduodami karta iš kartos, kad mamos tiesiama balta staltiesė ant Kūčių stalo tampa šeimų relikvijomis. Kiekvienas savo širdyje įžiebęs šventinę taikos ir ramybės ugnelę, išsinešė ją į savo namus, kupini vilčių ir tikėjimo užauginti kuo didesnį Meilės ir Gerumo sodą savo šeimose, bendruomenėje, šalyje.


Antalieptėje prisimintas Dievo tarnas arkivyskupas M. Reinys ir jo vardo garsintojai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kalba uolus krašto istorijos
ir gamtos vertybių saugotojas,
pedagogas, kraštotyrininkas Vincas
Kibirkštis, prie jubiliatų staliuko
sėdi tautodailės dirbiniais
Lietuvoje garsėjantis medžio
drožėjas, kryždirbys Pranas Savickas
(ant sekcijos – dalis jo parodos darbų)

ANTALIEPTĖ. Gruodžio 13-ąją – ypatingą dieną, kai Jubiliejiniams Dievo Gailestingumo metams iškilmingai buvo atvertos arkikatedrų ir svarbių šventovių durys, – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia minėjo savo kraštiečius dvasininkus: Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), jo bičiulį kun. dr. Juozapą Čepėną (1880 10 30–1905 10 23–1976 01 24), M. Reinio vardo garsintoją mons. Petrą Baltušką (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13), kun. dr. J.Ä Čepėno sūnėną kun. Juozą Čepėną, Antalieptės bažnyčios kleboną bei parapijoje vykstančių renginių palaikytoją ir rėmėją kan. Stanislovą Krumpliauską. Išskirtinio dėmesio sulaukė ir šių dvasininkų garsintoja, šio straipsnio autorė.

Paminėti jubiliejų sulaukę antalieptiškiai: advokatas Vytautas Zabiela su žmona Jorūne, pedagogas ir kraštotyrininkas Vincas Kibirkštis, medžio drožėjas, kryždirbys Pranas Savickas, šviesios atminties dr. Algimanto Žilėno žmona.


Bendra malda sujungė rankas ir širdis

Nepaprasta dusetiškių Kūčių vakarienė

DUSETOS. Kartais gyvenime vyksta tokie įvykiai, kurie ilgai neužsimiršta, kurie jaudina ir priverčia susimąstyti. Daugeliui Dusetų žmonių Šv. Kalėdų laukimo dienos tapo mažu stebuklu, apie kurį buvo kalbama, stebimasi, džiaugiamasi. Prie Kūčių vakarienės stalo buvo sukviesti ypatingi mūsų bendruomenės žmonės – vieniši, neįgalūs, turintys priklausomybių, nesuspėję su šiuolaikinio gyvenimo tempu ir pasiklydę klystkeliuose.

Prie Kūčių vakarienės stalo susėdo 25 žmonės. Dusetų Švč Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas pasirūpino Kūčių vakarienės simboliu – kalėdaičiais ir jaudinančia Kūčių vakaro malda, kurią sekdami klebono Stanislovo tariamais žodžiais, visi garsiai sukalbėjome: „Šiais Dieviškojo gailestingumo metais susirinkę prie Kūčių stalo ir švęsdami Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus gimimą, gerajam Dievui ir vienas kitam nuoširdžiai tariame šiuos susitaikinimo žodžius: ATSIPRAŠAU ir prašau atleisti – Dievo, gyvų ir mirusių savo šeimos narių, kaimynų ir visų žmonių, kuriuos užgavau ir sužeidžiau savo egoizmu, savanaudiškumu ir nemeile. ATLEIDŽIU visiems gyviems ir mirusiems, kurie mane ir mano mylimuosius privertė patirti neteisingumą ar skriaudą. DĖKOJU Dievui ir Jo žmonėms už Bažnyčią, už nuostabią kūriniją, už savo šeimą ir bendruomenę, kurioje galiu patirti ir liudyti gailestingąją meilę. GAILESTINGUMO MOTINA MARIJA ir visi Dievo šventieji, užtarkite ir padėkite mums visiems priimti žmogumi tapusio ir Betliejuje gimusio Dievo padovanotą Amžinojo gyvenimo dovaną. Amen“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija