|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Joanitų vienuolyno menėje ir katalikiškame kalendoriuje pristatytas V. Kvašio Šv. Pranciškus Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
Vieną rudens sekmadienį Šv. Jono Teologo vienuolyne, Jono Pauliaus II salėje, grožėjausi Vaidoto Kvašio darbais, atliktais pastele, Iš šventųjų gyvenimo (pasirodo, jau antra ciklo dalis), o kitąkart ten pat po šv. Mišių pristatyta jo dvylikos darbų paroda (atskirai ir su naujuoju kalendoriumi) apie Šv. Pranciškų. Menėje kabo vienas nuolatinis didžiulis paveikslas su raiteliu ant balto žirgo centre. Man pavyko prie jo nufotografuoti autorių, o jis pakvietė į dabartinę parodą, pasakęs, kad interviu nemėgstąs duoti, betgi prasitarė apie gausią savo šeimyną, žmoną katalikę (norėjęs, kad būtų tikinti, ir tokią sutikęs) ir kad labai nustebęs, kai vienas kolega jo paklausęs, ar jam vaikai netrukdo dirbti. Anam Vaidotas tada atsakęs, kad vaikai Dievo dovana, galinti tik įkvėpti menininką. |
||
|
|
||
Sausio 6 dieną Jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje mokytoja metodininkė Rimantė Vasiljeva suruošė savo piešinių parodos atidarymą apie užburiantį vasariškos gamtos grožį. Tai tarsi langai į šilumą, žalumą, kurios mums labai trūksta žiemą. Autorė kuria, tikėdama ypatingomis meno galiomis, žinodama, kad emocinis ir fiziologinis spalvų poveikis padeda žmogui greičiau pasveikti. Įrodyta, kad net virtualūs gamtos vaizdai ramina žmogų, žalia spalva šalina akių nuovargį, gydo galvos skausmus. Žiūrovai klausė, kodėl darbuose vyrauja geltonos spalvos gėlės (kardeliai, rožės, jurginai, chrizantemos). Autorės teigimu, tai darbingumą, optimizmą, šilumą skleidžianti spalva, atkreipė dėmesį, kad Reabilitacijos skyriaus koridorių sienos net išdažytos geltona spalva. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |