2016 m. kovo 18 d.    
Nr. 11
(2179)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kun. Vincento Jarulaičio globotinė, tapusi rašytoja ir pedagoge

Jūratė Jagminienė,

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė
Voroneže 1916 metais

Rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė

Kovo 13 dieną sukako 130 metų, kai Šiaulių apskrityje, Joniškyje, gimė garsi lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja, skaučių vadė ir pedagogė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). Ta proga verta prisiminti ir priminti visuomenei šios talentingos lietuvių inteligentės nuveiktus darbus Lietuvos švietimo ir kultūros srityse. Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fonduose saugomi trys paskutiniais gyvenimo metais jos rašyti laiškai, adresuoti pusseserei mokytojai Onai Kaušaitei-Tamulaitienei.

Lietuvoje S. Kymantaitė-Čiurlionienė žinoma savo literatūrine veikla, bet, kad ji buvo garsi pedagogė, žino gal ne visi. Būtent apie jos pedagoginę veiklą straipsnyje kalbėsiu.


Stogastulpis partizanų vadui

Prie stogastulpio A. Ramanauskui-Vanagui
atminti (Lazdijų r. Būdviečio
sen. Bielėnų k.)

Vasario 20 dieną Būdviečio seniūnijoje buvo rengiamas trečiasis ,,Protėvių valdovų ir partizanų“ kovų žygis, skirtas Sembos žemės karvedžiui Glandui (1238–1274) bei Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadui dms. br. gen. Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918–1957) atminti. Šio žygio metu Bielėnų kaime (Būdviečio sen.), Adolfo Ramanausko-Vanago tėviškėje, buvo atidengtas skulptūrinis stogastulpis šiai vienai ryškiausių pokario ginkluotos rezistencijos asmenybių.

Į trečiąjį pėsčiųjų žygį, kurį organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyrius kartu su Lazdijų rajono savivaldybe ir kitais partneriais, susirinko per 700 dalyvių iš visos Lietuvos. Išlydėti iš Būdviečio kaimo jie patraukė skirtingų distancijų – 24 km ir 35 km – maršrutais. Netrumpos kelionės metu pailsėti žygeiviai sustojo Bielėnų kaime. Čia partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui atminti buvo atidengtas medinis stogastulpis. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo A. Ramanausko-Vanago brolis Albinas Ramanauskas, dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė bei kiti artimieji, renginį vedė sūnėnas Arūnas Sujeta. Ceremonijos metu, siekiant išsaugoti istorinę atmintį, prie stogastulpio į žemę įkasta kapsulė su simboliniu laišku ateities kartoms. Po juo pasirašė garbingi svečiai bei stogastulpio pastatymo iniciatoriai ir rėmėjai. Įleisti kapsulę į žemę buvo pakviesti Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis ir Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.


Paminklas 1949 metų Vasario 16-osios Deklaracijos signatarui

Paminklas 1949 m. vasario 16 d.
Deklaracijos signatarui Leonardui
Vilhelmui Grigoniui-Užpaliui
atminti Sėlynės kaime

Dar 2010 m. lapkričio 22 d. Radviliškio r. Grinkiškio sen. Minaičių k. buvo atidengtas memorialas partizanų ryšininkų Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje 1949 m. vasario 10–20 d. vykusio visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, jo metu įkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (toliau – LLKS), 1949 m. vasario 16 d. paskelbtos LLKS Tarybos Deklaracijos ir jos signatarų Jono Žemaičio-Vytauto, Aleksandro Grybino-Fausto, Vytauto Gužo-Kardo, Juozo Šibailos-Merainio, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Adolfo Ramanausko-Vanago ir Petro Bartkaus-Žadgailos atminimui.

Jau tada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus darbuotojams kilo mintis tipiniu paminklu įamžinti visus 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarus jų gimtinėse. Skulptorius Jonas Jagėla parengė projektinį paminklo pasiūlymą. Eglės silueto kompozicijoje galima įžvelgti Vyčio kryžių – partizanų kovos simbolį. Ši transformuoto Vyčio kryžiaus kompozicija pabrėžia lietuvių partizaninio karo paslaptingumą. Idėja pradėta įgyvendinti 2015 m., Lietuvos Respublikos Vyriausybei pagal Istorinės atminties puoselėjimo programos priemonių planą skyrus dalinį finansavimą pradėti LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarų įamžinimą jų gimtinėse.


Apie Kryžkalnio memorialo statybą

Kryžkalnyje statomas monumentas žuvusiems Kęstučio apygardos ir visos Lietuvos partizanams atminti. Darbai jau baigiami. 2015 metais aukotojų dėka buvo baigta statyti koplyčia. Šiemet planuojama nutiesti kelią ir trinkelėmis iškloti aikštelę, sumontuoti laiptus ir atlikti kitus apdailos darbus, iškalti tūkstantį žuvusiųjų pavardžių. Šiuos darbus atlikti be Vyriausybės paramos bus sunku. Kreipėmės į premjerą Algirdą Butkevičių, bet kol kas atsakymo negavome. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis nuoširdžiai dėkoja aukotojams, kurių dėka pernai baigta statyti koplyčia. Dėkojame Veprių klebonui kun. Gintautui Naudžiūnui ir bendruomenės „SOS Vepriuose“ direktoriui Romui Petrui Šauliui už išsaugotą ir padovanotą bronzinį varpą Kryžkalnio koplyčiai. Tikiu, kad mons. Alfonsas Svarinskas ir žuvusieji partizanai iš amžinybės stebi mūsų darbus ir dėkoja už aukas. Kviečiu aukomis prisidėti prie Kryžkalnio memorialo statybos darbų pabaigos.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija