|
Procesija nešant miestui Gailestingosios meilės žinią
Didžiojo penktadienio vakarą, po Viešpaties Kančios pamaldų Arkikatedroje ir kitose bažnyčiose, Kauno arkivyskupijos kurijos kvietimu dar prieš 20 valandą prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios gausiai rinkosi arkivyskupijos ganytojai, beveik trys dešimtys mieste tarnaujančių I dekanato kunigų, kelių kongregacijų seserys vienuolės, visa Kauno kunigų seminarijos bendruomenė, ypač daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais.
Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo pakviesti žmonės su žvakių žiburiais rankose, giesmėmis ėjo Kryžiaus kelio procesiją, 14-oje stočių apmąstydami Viešpaties kančią, melsdami nuodėmių atleidimo sau ir pasauliui, iš naujo išgyvendami, su kokia meile ir gailestingumu kančiai ir mirčiai pasmerktas Jėzus pasilenkia prie abejingumo, priešiškumo, nemeilės žaizdų ir negalių, gydo ir gelbėja savo gyvybės kaina. Šiemetiniai Kryžiaus kelio meditacijų tekstai buvo parengti pagal popiežiaus Pranciškaus meditacijas (vertė sesuo pranciškonė Alma Vabuolaitė, pritaikė kun. Artūras Kazlauskas).
Tradiciškai ant Įgulos bažnyčios laiptų sustojus pirmajai Kryžiaus kelio stočiai, vėliau procesija pasuko kitu keliu, nei paprastai būdavo. Viešpaties gailestingumo žinia, atsiprašymo ir pasigalėjimo malda vakarėjančiame mieste Gedimino, Miško, A. Mickevičiaus gatvėmis, vėliau sugrįžus į miesto centrą Laisvės alėją šiemet buvo nešama į visuomeniškai svarbias ir ypač Viešpaties gailestingojo apkabinimo reikalingas vietas, kur kenčiama ir gydoma, kur saugoma ir pasitinkama gyvybė, kur mokoma ir ugdoma, kur vyksta miesto kultūrinis, ekonominis gyvenimas, kur sprendžiami apsaugos, teisingumo klausimai, rūpinamasi miestu ir jo gyventojų gerove, ten, kur gyvuoja ir kuriamas Kauno Bažnyčios gyvenimas, taip pat ir prie jo širdies Arkikatedros su kiekvienam atviromis Gailestingumo durimis.
Šventąjį kryžių po pirmosios stoties iš arkivyskupo rankų perėmė Arkos bendruomenės bičiuliai, vėliau pasikeisdami Kryžiaus kelio stotyse jį nešė anoniminiai alkoholikai, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro bei Caritas atstovai, tikybos mokytojai, Gailestingumo versmės bendruomenė, arkivyskupijos jaunimas, seserys širdietės, katechumenai, seminaristai, kunigai.
Kryžiaus kelio stočių apmąstymui buvo sustota prie VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, kariuomenės būstinės, Krikščioniškųjų gimdymo namų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno tardymo izoliatoriaus, miesto savivaldybės, prie kultūros vietų Laisvės al. fontano, Nacionalinio dramos teatro, Aušros gimnazijos, Istorinės prezidentūros. Iš čia netrukus vėliau tarsi upė procesija išsiliejo Vilniaus gatvėje, pro Didžiojo penktadienio vakarą šiek tiek aprimusias pramogų vietas miesto senamiestyje.
Kaip tik čia, kavinių apsuptyje, prie visai netoli įsikūrusio arkivyskupijos Jaunimo bei Nuolatinių diakonų ugdymo centrų, vėliau prie Arkikatedros durų apmąstytos paskutinės Kryžiaus kelio stotys Jėzaus mirtis ant kryžiaus, Jo atidavimas kenčiančiai Motinai ir palaidojimas. Tačiau nelikta be vilties: ją stiprino meditacijų mintys, jog kontempliuojant Jėzaus mirtį tikėjimas stiprėja ir suspindi akinama šviesa, atsiskleisdamas kaip tikėjimas jo nepajudinama meilė mums, gebanti žengti į mirtį, kad išgelbėtų mus.
Suėję į Arkikatedrą žmonės beveik visą ją ir pripildė tokia gausi buvo Jubiliejinių Gailestingumo metų Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesija. Visus po baigiamosios maldos Šventojo Kryžiaus relikvija palaiminęs arkivyskupas L. Virbalas padėkojo dalyviams ir rengėjams, pakvietė į Didžiojo šeštadienio tylą ją išgyvenant kartu su Jėzaus Motina Marija ir kantriai laukiant to didžiojo gyvybės ir vilties išsiskleidimo Šv. Velykose.
Maldai stotyse vadovavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, Šventąjį Raštą skaitė arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius bei vyskupas Kęstuts Kėvalas, kunigai, mąstymus atliko žiniasklaidos atstovė Diana Adomaitienė, o maldą savo tyrais balsais vaikai. Giedojimui vadovavo sesuo benediktinė Celina Galinytė. Procesijos tvarka ir rimtimi rūpinosi jaunieji Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
© 2016 XXI amžius
|