Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Benediktas XVI: Gailestingumas artina prie Dievo

Popiežiaus emerito įžvalgos nuteisinimo ir išganymo klausimais

Popiežius Pranciškus pasveikino popiežių emeritą Benediktą XVI su Šv. Velykomis

Vis dar gyvenant velykine Kristaus kančios, mirties ir Prisikėlimo dvasia, verta Gailestingumo jubiliejinių metų temą panagrinėti žymiausio šių laikų teologo popiežiaus emerito Benedikto XVI žvilgsniu. Nors prieš trejus metus atsistatydinęs jis gyvena pamaldžioje vienuoliškoje aplinkoje Vatikano soduose esančiuose „Mater Ecclesiae“ namuose, tačiau toliau gyvai domisi ir užsiima šiuolaikinių Bažnyčios mokymo problemų analizavimu. Tai matyti iš kovo mėnesį Vatikano laikraštyje „L‘Osservatore Romano“ publikuoto Benedikto XVI interviu Romoje gyvenančiam belgų teologui jėzuitui Žakui Serve (Jacques Servais). Tai susilaukė plataus atgarsio visame  katalikiškajame pasaulyje.

Šio pokalbio tekstas pirmą kartą buvo perskaitytas 2015 metų spalį Jėzaus Draugijos Romoje surengtoje mokslinėje konferencijoje tema „Tikėjimo požiūris į nuteisinimo doktriną ir Dievo patirtį Bažnyčios skelbime ir dvasinėse pratybose“. Dabar to susitikimo pranešimų medžiaga išleista atskira monografija, kurios įžangoje pateikiamas minėtas Popiežiaus emerito interviu. Jame paliečiamos krikščioniško gailestingumo, atleidimo, išganymo bei liudijimo ir misijų veiklos sąsajos su kritiniu šiuolaikinės dogminės evoliucijos vertinimu.

Kanados lietuviai turi aiškias vertybes

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir kunigystės 75 metų jubiliejų minėjęs kun. dr. Matas Čyvas

Neseniai Kanadoje pravesti Gavėnios rekolekcijas lietuviams katalikams lankėsi Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ. Ta proga ganytoją paprašėme pasidalinti patirtais įspūdžiais ir papasakoti apie toje šalyje gyvenančių lietuvių išeivių sielovados aktualijas.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarcho kelionė už Atlanto vadovauti rekolekcijoms yra retas atvejis. Kas Jus ir kodėl būtent Jus į Kanadą pakvietė?

Iš tikrųjų, pareigas einančiam vyskupui būtų nelengva sutikti visą mėnesį vesti rekolekcijas ir palikti savo tiesiogines pareigas. Vyskupui emeritui šitai padaryti žymiai lengviau. Kanados lietuvių parapijos kiekvienais metais ieško, kas galėtų pravesti rekolekcijas, ir dažniausiai surandamas kunigas Lietuvoje. Ne tik rekolekcijų, bet ir kitus užsienio lietuvių sielovados reikalus Lietuvos Vyskupų Konferencija yra pavedusi prel. Edmundui Putrimui. Jis yra atsakingas už lietuvių sielovadą tiek Vakaruose, tiek Rytuose.

Velykos neturi vakaro

Kun. Vytenis Vaškelis

Viskas žemėje turi pradžią ir pabaigą, bet Velykų pergalei neuždegsime raudonos šviesos, nes šio įvykio šerdis – Prisikėlusysis – yra pats visko Pradžia ir Pabaiga, Pirmasis ir Paskutinysis, gyvasis Dievas (Apr 22, 13). Po Jo prisikėlimo iš numirusių tapome amžina Jo nuosavybe, nes tai, kas įvyko Golgotoje, yra liudijimas, kad mes nebesame laisvi daryti blogos valios sprendimus, nes ne tik nebepriklausome patys sau, bet mus valdo malonė, kylanti iš vidaus ir natūraliai mus skatinanti elgtis pagal Viešpaties meilės įsakymą (Mt 22, 37). Nors Dievas į mus žvelgia kaip į tuos, kurie yra skirti dangui (Ef 2, 6), bet mes dar nepasirodėme, kas iš tiesų būsime (1 Pt 3, 2). Mūsų geriausio ištobulinimo bei galutinio išganymo labui Viešpats leis ir suteiks mums įvairių gundymų, kad, nuolat atsiribodami nuo jų, savo tikrajam Šeimininkui vis nepavargtume visu gyvenimu sakyti „taip“.

Medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

Bronius VERTELKA

J. Miltinio dramos teatro fojė (iš kairės): Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektorius kun. Algirdas Dauknys, Lietuvos Sąjūdžio aktyvistė Angonita Rupšytė ir Panevėžio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas kultūrai Remigijus Vilys

Kovo 30 dieną Panevėžio J. Miltinio dramos teatre vyko Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ (autorius – panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis) įteikimo ceremonija. Jie skiriami pasižymėjusiems už darbą valstybės labui ir gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą. Tai buvo penktoji tokia iškilmė Panevėžyje.

Prieš tai Panevėžio vadovai, miesto bendruomenės, šaulių atstovai lankėsi Kristaus Karaliaus Katedros parapijos kapinėse, padėjo gėlių, uždegė žvakutes ant rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kapo.

Teatro salė buvo pilna žmonių. Čia sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas prof. Bronius Genzelis sakė, kad buvo pateikti 55 kandidatai, bet iš jų reikėjo atrinkti 16. Pirmasis į sceną kviestas Vytautas Baliūnas, net 58 metus mokytojavęs J. Balčikonio gimnazijoje, įkūręs muziejų ir jį 30 metų puoselėjęs. Jo fonduose – daugiau kaip 12 tūkstančių eksponatų. Apie tokį žmogų kaip V. Baliūnas sakoma: eruditas, intelektualas, tikras inteligentas. Vienas populiariausių miesto žmonių kvietė gyventi G. Petkevičaitės-Bitės skleistomis idėjomis. Kartą ją buvo matęs einančią gatve ir lydimą pagalbininkės tarnaitės. Paklausus salės, ar dar kas mena gyvą rašytoją, pakilo dviejų moterų rankos. V. Baliūnas atsiprašė savo artimiausių žmonių, jau a. a. žmonos Aldonos, sūnaus Vytauto, kad per savo įvairius visuomeninius darbus mažokai skirdavęs jiems dėmesio. Antrasis medalis įteiktas vienam mylimiausių Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų kun. Algirdui Daukniui, kurio pavardė ir darbai žinomi Europoje. Panevėžio krašto žmonės 2003 metais pripažino jį europietiškiausiu Lietuvos kunigu, o 2010-aisiais M. K. Čiurlionio fondas ir Belgijos Karalystės ambasada išrinko Metų šviesuliu. Jau 25 metus kun. A. Dauknio balsas per „Vatikano radiją“ pasiekia visus pasaulio lietuvius. Atsiėmęs medalį jis kukliai kalbėjo apie save.

Išeivijos padangėje

Pagerbti pasiaukojusieji Lietuvai ir lietuvybei

Sidnėjaus lietuviai (iš kairės): Danutė Ankienė, Birutė Aleknaitė, Elė Kains, Kristina Rupšienė, Antanas Kramilius, Lėta Kramilienė, Jadvyga Burokienė ir Vytautas Doniela su Garbės raštais

Vasario 28 dieną Australijoje Sidnėjaus lietuviai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo datą – vasario 16-ąją. Australijos lietuvių bendruomenės (ALB ) Sidnėjaus Apylinkės Valdyba atsiliepė į ketvirtą kartą Prezidentės inicijuojamą akciją „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“. Išties tai nebūtų buvę įmanoma be visų organizatorių pasiūlymų, geranoriškumo ir iniciatyvumo. Visų jų dėka sumanytos idėjos tapo realybe. Vasario 16-oji tapo šventiška, spalvinga ir linksma.

Vasario 16-osios renginys prasidėjo šv. Mišiomis St. Joachim’s bažnyčioje, kurias aukojo svečias iš Kanados, LVK delegatas užsienio lietuviams katalikams prel. Edmundas Putrimas, koncelebravo kun. Alfonsas Savickas, atvykęs iš Perto, ir vietos lietuvių kapelionas kun. Jonas Stankevičius. Šv. Mišiose dalyvavo gausus skautų būrys, sporto klubo „Kovas“ atstovai, Sidnėjaus Apylinkės Valdyba. Visi atvyko su savo vėliavomis. Choras „Daina“, vadovaujamas Birutės Aleknaitės, atliko keletą giesmių.

Iš Ceikinių bažnyčios liko tik apdegusios sienos

Bažnyčią siaubia gaisras

Antradienio ryte Ignalinos rajone, už 12 km į pietryčius nuo rajono centro nutolusiame Ceikinių kaime, įsisiautėjęs didžiulis gaisras sunaikino medinę liaudies architektūros formų stačiakampio plano Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią, pastatytą 1773 metais. Nuo ugnies pavyko apsaugoti tik nedidelę jos turto dalį bei šalia stovinčią medinę varpinę. Pranešimas Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 apie degančią bažnyčią gautas apie 9.41 val. Gaisro ženklai pastebėti gana vėlai, nors ugniagesiai atvyko po 13 minučių, liepsnos jau buvo įsisiautėjusios, bažnyčios stogas ir vidus jau degė atvira liepsna, nuo karščio susprogo langai. Miestelis buvo užtvindytas dūmų. Su ugnimi kovojo gausios ugniagesių pajėgos, vanduo lietas iš vienuolikos autocisternų. Veiksmus koordinavo į Ceikinius atskubėjusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pajėgų valdymo grupė. Per kiek daugiau nei valandą medinis bažnyčios stogas jau buvo sudegęs, o jo konstrukcijos sukritusios į vidų. Gaisrą pavyko lokalizuoti apie vidurdienį. Iš bažnyčios liko tik sienos. Džiaugtasi bent tuo, kad pavyko apsaugoti šventoriuje stovinčią 13 metrų aukščio varpinę.