2016 m. balandžio 15 d.    
Nr. 15
(2183)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Pripažino 14 religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą

Balandžio 6 dieną Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui pripažinti 14 religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teises į jų faktiškai valdomus religinės paskirties pastatus bei šių pastatų priklausinius.

Nuosavybės teisės buvo pripažintos Balingrado Dievo Apvaizdos parapijai į bažnyčią ir tvorą Švenčionių rajono savivaldybėje, Geidžiūnų Šv. Angelų Sargų parapijai – į bažnyčios tvoros dalį Biržų rajono savivaldybėje, Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapijai – į parapijos namus ir bažnyčios aptvėrimus Kretingos rajono savivaldybėje, Kriukų Šv. Lauryno parapijai – į varpinę ir tvorą Joniškio rajono savivaldybėje, Kulautuvos Švč. M. Marijos Vardo parapijai – į maldos namus Kauno rajono savivaldybėje, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei – į maldos namų tvorą, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai – į koplyčią Kretingoje, Lygumų Švč. Trejybės parapijai – į koplyčią Šiaulių rajono savivaldybėje, Nemėžio musulmonų sunitų religinei bendruomenei – į mečetę Vilniaus rajono savivaldybėje, Rozalimo Švč. M. Marijos Vardo parapijai – į koplyčią ir Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai – į bažnyčią ir tvorą Pakruojo rajono savivaldybėje, Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijai – į dvi koplyčias Kupiškio rajono savivaldybėje, Šalčininkėlių Šv. Jurgio parapijai – į koplyčią Šalčininkų rajono savivaldybėje bei Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijai – į koplyčią Klaipėdos rajono savivaldybėje.


Posėdžiavo vyskupai

Balandžio 4 dieną Marijampolėje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Ivanauskas, Kęstutis Kėvalas, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Linas Vodopjanovas, Juozas Žemaitis.

Posėdį įžanginiu žodžiu pradėjo Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. P. Lopesas Kvintana, informavo apie Vatikano Valstybės sekretoriaus kard. Pedro Parolino vizito į Lietuvą detales. Numatoma, kad garbusis svečias lankysis Nacionalinio gailestingumo kongreso, vyksiančio gegužės 6–8 dienomis, metu. Apaštalinis Nuncijus pristatė Vatikane paskelbtą popiežiaus Pranciškaus iniciatyvą balandžio 24 dieną viso pasaulio katalikų bažnyčiose surengti specialią rinkliavą Ukrainos krikščionims, kenčiantiems nuo ginkluoto konflikto pasekmių.


Rastas seniausias vikingų krucifiksas

Kovo 11 diena Danijoje sodininkui ir mėgėjui tyrinėti laukus su metalo detektoriumi danui Denisui Holmui tapo iš tiesų įsimintina – lauke greta nedidelės Aunslevo gyvenvietės jis atrado auksinį vikingų krucifiksą ir perdavė muziejui. Jis buvo datuotas IX amžiaus pradžia. Tai – ne vien seniausias Kristaus atvaizdas, atrastas šalyje, bet gali reikšti, jog krikščionybės istorija Danijoje gali būti šiek tiek pakoreguota.

Iki šiol manyta, kad seniausias Kristaus atvaizdas Danijoje yra ant garsiojo „Jelingo akmens“, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Prie išraiškingai ornamentuoto Nukryžiuotojo atvaizdo pridėtas užrašas runomis: „Karalius Haroldas užsakė šį paminklą Gormo, savo tėvo, ir Thyros, savo motinos, atminimui; Haroldas, kuris sau laimėjo visą Daniją ir Norvegiją, ir padarė danus krikščionimis“. Žinoma, kad šis vikingų karalius buvo pastatydinęs medinę bažnyčią. Monumentas yra datuojamas apytiksliai 965 metais. Tad dabar atrastas kryželis, vos 4,2 centimetrų aukščio, sveriantis 13 gramų, naudotas kaip pakabukas ant grandinėlės, yra senesnis apie pusę amžiaus. Jis yra tokios pat stilistikos, kaip ir pora kitų IX amžiaus pradžios kryželių, kurie rasti Švedijoje. Jie tokie panašūs, kad gali būti, jog juos padarė tas pats amatininkas. Būtent šis panašumas, beje, ir leido greitai nustatyti naujojo radinio amžių, nors laukia dar ir cheminiai tyrimai. Nepaisant to, kad krucifiksas išgulėjo žemėje daugybę amžių, jis yra geriau išsilaikęs už anksčiau rastuosius.


Teroro aktas prieš Pakistano krikščionis ir kitus civilius Lahoro mieste

Velykų sekmadienio pavakare pasirodė pirmoji žinutė apie Pakistane, Pundžabo provincijos sostinės Lahoro miesto parke (Gulshan-e-Iqbal) įvykusį sprogimą. Kitos dienos popietę Pakistano tarnybos patvirtino 72 žuvusių ir 320 sužeistųjų skaičių ir pridūrė, jog dauguma aukų yra moterys ir vaikai – pastarųjų bent 29. Pasak policijos, galingą sprogmenį atsinešęs savižudis susisprogdino visai šalia vaikų žaidimų ir karuselių aikštelės. Dar apie dvidešimt sužeistųjų yra labai sunkios būklės. Nors neturima tikslių duomenų, bet Pakistano žiniasklaidos priemonės tvirtina, jog tarp aukų daug krikščionių – nuo keliolikos iki penkiasdešimties.

Žiniasklaida cituoja vieną policijos pareigūną. Anot jo, nežinoma, ar savižudžio išpuolis buvo tikslingai nukreiptas prieš krikščionis, bet aiškėjančios aplinkybės tai patvirtina.


20 metų nuo vienuolių pagrobimo Tibhirine

Prancūzų katalikai kovo 26–27 dienomis minėjo prancūzų vienuolių trapistų pagrobimą ir kankinystę Alžyro pilietinio karo metu, 1996 metais. Islamistų kovotojai naktį užpuolė jų Atlanto Dievo Motinos vienuolyną, įkurtą dar 1938 metais, netoli Medeos miesto, Tibhirine vietovėje, ir išsivedė septynis iš devynių bendruomenės vienuolių. Gegužės 30 dieną buvo atrastos jų nukirstos galvos, o kūnai dingo, rodos, visam laikui.

Be paties smurto ir kankinystės fakto, yra gerai žinoma iš liudytojų ir laiškų herojiška ir kilni dvasia, su kuria vienuoliai pasitiko savo kankinystę. Trapistų, kontempliatyvaus ordino vienuolių, gyvenimo būdas buvo paremtas malda ir darbu. Tuo jie per dešimtmečius nusipelnė aplinkui gyvenančių musulmonų daugumos pagarbą, vienuolyno gydytojas Lukas buvo labai vertinamas aplinkinių. Tačiau pilietinio karo metu prasiveržusiam islamistiniam fundamentalizmui jau buvo nesvarbu, ką apie vienuolius mano aplinkinių kaimų žmonės, jo išpažinėjams pyktį kėlė vien tai, kad jie – krikščionys ir prancūzai.


Aukos Mišioms – pagalba kunigams

Tarptautinė katalikiška labdaros organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“, anksčiau žinoma savo vokišku pavadinu „Kirche in Not“, per šių metų Gavėnią paskelbė naują aukų rinkimo vajų, skirtą padėti kunigams, tarnaujantiems persekiojamose Bažnyčiose.

Organizacija paragino savo rėmėjus ir visus tikinčiuosius aukoti šv. Mišioms, kurias aukoja kunigai, tarnaujantys sunkiomis sąlygomis tose šalyse, kur krikščionys persekiojami, suvaržyta religijos laisvė ar bendros gyvenimo sąlygos yra labai sunkios ir vietiniai gyventojai savo aukomis nesugeba išlaikyti savo kunigų.

Kai kuriose Vakarų šalyse kunigų išlaikymo klausimas išspręstas atitinkamais susitarimais su valstybe. Maža dalis valstybės surenkamų mokesčių skiriama religinių bendruomenių išlaikymui, mokami atlyginimai kunigams bei kitiems bažnytinių institucijų darbuotojams. Tačiau daugumoje šalių kunigai išlaikomi tikinčiųjų aukomis. Tai – visų pirma vadinamosios „Mišių stipendijos“ – aukos, kurias tikintieji aukoja kunigui už jų prašymu aukojamas šv. Mišias.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija