Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Santykio jėga

Evangelijoje Jonas pataria: „Per daug nesirūpinkite savo gyvybe – ką valgysite, nei savo kūnu – kuo vilkėsite. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6, 25, 32–33).

Tai – kartu ir perspėjimas, kurį derėtų išgirsti: „Šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė bei kitų dalykų geidimas nustelbs Dievo galybę mumyse“. Niekuomet nebūsime laisvi nuo savo troškimų, nes juose užkoduotas mūsų kūrybinis vaisingumas. Jei mums nereikia rūpintis drabužiais ir maistu, tada užgriūva rūpesčiai iš kitos pusės: ūkio reikalai, santykių problemos, vienatvė, ydos ar kita. Šis antplūdis yra nuolatinis, ir visi išvardyti dalykai užgrius tarsi tvanas. Bet galima Dievo Dvasiai leisti pastatyti užtvanką šiam tvanui.

Atsitraukime šiek tiek nuo šio problemų šurmulio ir išgirskime Dievo balsą: „Todėl aš sakau jums: „Per daug nesirūpinkite savo gyvybe“ (Mt 6, 25). Viešpats sako, kad rūpintis turite tik SANTYKIU SU JUO! Tačiau mūsų protai garsiai šaukia ir pieštarauja: „Tai – absurdas. Aš privalau galvoti ir rūpintis tuo, ką valgysiu, gersiu, ar kuo vilkėsiu“. Jėzus tam prieštarauja. Neleiskime sau manyti, kad Jėzus klysta ar nesupranta mūsų padėties. Jėzus Kristus žino tai geriau negu mes patys ir sako, kad rūpesčiai neturi tapti svarbiausia gyvenimo dalimi. „Kai gyvenime iškyla didesnių reikalų, svarbiausia visada laikyti savo santykį su Dievu“, – pataria jis.

„Kiekvienai dienai gana savo vargo“ (Mt 6, 34), – sako Šventasis Raštas. Kai atsigręžiame atgal, pamatome, kiek daug to vargo yra buvę ir kaip viskas praėjo, susitvarkė. Kiek daug velniūkščių kaišiojo pagalius į mūsų gyvenimo ratus, griovė planus, troškimus. Tačiau šiandien esame gyvi ir judame toliau. Ir jei pakeliame Tikėjimo burę, į kurią pučia psalmės žodis: „Viešpats mano Gelbėtojas, ko man bijoti“ (Ps 27, 1), ar Jėzaus užtikrinimas „Jūsų Dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia, argi Jis nesirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ką valgysime, ką gersime? Visų tų dalykų vaikosi pagonys“ (Mt 6, 30–32). Mes, krikščionys, Jėzaus broliai ir seserys, tikėkime Juo.

Jis pažadėjo, kad niekas neatskirs Jo meilės nuo mūsų. „Nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės...“ (Rom 8, 38) – užtikrina apaštalas Paulius. Tai gali paliudyti ir šis gyvenimiškas pavyzdys. Iš vieno vyriškio jo vaikų motina, vadovaudamasi „ką valgysiu“ logika per teisines institucijas atėmė tėvystės teises. Širdyje turėdamas SANTYKĮ SU DIEVU, žmogus maldavo Jėzaus, kad vaikai jo neužmirštų. Ir ką?! Po kelerių metų vaikai jį susirado ir ištarė jam brangius žodžius: „Tėveli, tu mums reikalingas!“

Mielas, miela, esate reikalingi Dievuliui, glauskitės prie Jo, mylėkite Jį – viskas išeina į gera!

Gintautas Mackonis

Ignalinos rajonas

© 2016 „XXI amžius“