|
Kunigo Antano Rimavičiaus skulptūrų paroda
Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9), pristatoma kun. Antano Rimavičiaus (18651933) skulptūrų paroda Dievui ir Žmogui. Religinės temos kūriniai sudaro didžiąją kun. A. Rimavičiaus kūrybos dalį. Niekur nesimokęs dailės ar drožybos amato savamokslis skulptorius, nelyginant kaimo dievdirbys, nesitenkino vien mažomis skulptūrėlėmis, bet ėmėsi ir įspūdingą dydį (3 metrus) siekiančių skulptūrų drožybos. Tarp jo skulptūrų neišvysime tokių šventųjų, kaip šv. Jurgis, šv. Izidorius, šv. Florijonas, šv. Agota ir kitų svarbių valstiečių kasdieninės veiklos globėjų. Kitokį temų pasirinkimą galima paaiškinti tuo, kad A. Rimavičius, būdamas kunigas ir savo kūrinius skyręs bažnyčioms, atliepė tuo metu, t. y. XX amžiaus pirmoje pusėje, Bažnyčios skleistos Dievo gailestingumo ir meilės žmonijai idėją. Todėl tarp jo kūrinių svarbią vietą užima laiminančio Kristaus, Jėzaus maldos Alyvų kalne, Švč. Jėzaus Širdies siužetai. Nemažai kūrė ir Švč. Mergelės Marijos, ypač Dievo Motinos su Kūdikiu, Lurdo Švč. Mergelės Marijos, Pietos atvaizdų. Plastine prasme kun. A. Rimavičiaus kūriniai balansuoja tarp liaudies meno ir bažnytinės dailės estetikos. Figūrų monumentalumas, frontalumas, proporcijų deformacijos, formų išilginimas, kurį pabrėžia vertikalaus ritmo rūbų klosčių linijos, jo skulptūras sieja su Aukštaitijos dievdirbystės tradicija. Tačiau kūriniai, kuriuose kopijuojamos barokinės bažnytinės skulptūros ar sekama jomis, rodo menininko pastangas siekti bažnyčioms kuriančių meistrų lygį. Šiose skulptūrose drožėjas jautriai atkartoja barokinių skulptūrų banguojančių draperijų plastiką, grakščius judesius, subtilią veido išraišką.
Antanas Rimavičius gimė 1865 m. spalio 28 d. Šakynos ūkininko Juozo Rimavičiaus šeimoje. Pradinį mokslą baigė Šakynos parapinėje mokykloje, vėliau mokėsi Šiaulių valstybinėje gimnazijoje. 1884 metais įstojo į Peterburgo kunigų seminariją ir, 1890 metais ją baigęs, trumpam atvyko į Kauną, kad būtų įšventintas kunigu. Kun. A. Rimavičius dirbo katalikiškoje Latgaloje, čia pasižymėjo kaip aktyvus ganytojas, nagingas bažnyčių atnaujintojas. Mirė 1933 metais, palaidotas Rubenėje.
Šiaulių Aušros muziejuje saugomos 132 kunigo sukurtos skulptūros. Antrojo pasaulinio karo metais muziejaus eksponatai buvo išslapstyti daugiau nei 50 vietų. Dalis A. Rimavičiaus skulptūrų žuvo Gilvyčiuose, bet didžiausia netektis patirta 1944 metais, kai į Šiaulių Gubernijos alaus daryklos sandėlį pataikė bomba ir sunaikino 46 medines skulptūras. Nemažai kun. A. Rimavičiaus kūrinių liko Latvijoje katalikų bažnyčiose, muziejuose, daug jų žuvo kaip ir Lietuvoje. Kaip liudija išlikusios skulptūros, brandžiausias menininko kūrybos periodas buvo paskutinis jo gyvenimo dešimtmetis. Sprendžiant iš jose įrėžtų datų, skulptorius daugiausia kūrė perkopęs 50 metų.
Parodą rengė Bažnytinio paveldo ir Šiaulių Aušros muziejai. Jos kuratorės Indraja Kubilytė, Rita Pauliukevičiūtė, Regina Tamašiūnaitė, konsultantė dr. Skaidrė Urbonienė, organizatorės Violeta Indriūnienė, Livija Salickienė, architektė Ieva Cicėnaitė
Paroda Bažnytinio paveldo muziejuje veiks iki balandžio 30 dienos.
© 2016 XXI amžius
|