2016 m. balandžio 22 d.    
Nr. 16
(2184)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gaivins Zapyškio šedevrą

Ką sutarė Kauno rajono savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupija

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas
Norvila Raudondvario oranžerijoje

Prie gotikinės Zapyškio bažnyčios

Ypatingą istorinę reikšmę turinčią Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią planuojama gaivinti kompleksiškai: bus perstatytas balkonas, restauruotos freskos, įrengta šildymo sistema, suprojektuoti nauji langai, apšvietimas, sutvarkyta teritorija.

Turtą perduos savivaldybei

Apie tai balandžio 11-ąją Raudondvario oranžerijoje diskutavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila. Susitikime dar dalyvavo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, architektai Gintaras Prikockis ir Violeta Beigienė, atsakingi Kauno rajono savivaldybės darbuotojai.

Vytauto Didžiojo laikus menanti gotikinė bažnytėlė priklauso palyginti negausiai Zapyškio parapijai, kuri savo jėgomis sutvarkyti šventovės nepajėgia. Vysk. R. Norvila mano, kad būtų logiškiausia pastatą panaudos teise perduoti savivaldybei, kuri imtųsi iniciatyvos gelbėti šį unikalų kultūros paveldą. Vysk. R. Norvila pabrėžė, kad bažnyčia turi tarnauti visai bendruomenei, kartu parašydamas, kad su kulto pastatu būtų elgiamasi atsakingai.

„Zapyškio bažnyčia yra ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos pasididžiavimas, todėl privalome suremti pečius ir rasti lėšų jai atgaivinti“, – kalbėjo V. Makūnas.

Išliko freskų liekanos

Arch. G. Prikockis pasakojo, kad projektas susideda iš dviejų dalių: pastato restauravimo ir jo pritaikymo visuomenės reikmėms. Bažnyčia yra smarkiai nukentėjusį nuo potvynių, todėl teks atlikti daug darbų. „Reikėtų sutvirtinti stogo konstrukcijas, permūryti dalį plytų, choro balkoną taip būtina perstatyti“, – vardijo architektas. Grindis planuojama palikti senas, jose visu perimetru įrengiant senų plytų juostą. Po balkonu numatyta įrengti dvi nedideles, maždaug 6 kv m  patalpas. Viena būtų skirta zakristijai, kita – persirengti bažnytėlėje koncertuojantiems atlikėjams. G. Prikockis sakė, kad jau suprojektuoti nauji langai ir kryžiai. Pastatas bus šildomas infraraudonųjų spindulių lempomis. Vienas didžiausių projektuotojo galvos sopulių – sienų freskos. G. Prikockis įsitikinęs, kad jos įdomios ir vertingos. „Vienoje matyti miesto bokštai. Galbūt tai Kaunas?“, – spėliojo architektas. Atgaivinti sieninę tapybą gali tik patyrę restauratoriai, todėl tikėtina, kad tai užtruks.

Užteks vietos visiems

Pasirūpinta ir pastato saugumu – jame numatyta įrengti naują elektros instaliaciją ir gaisrinės saugos sistemą. „Prie bažnyčios dažnai lankosi žmonės, todėl reikėtų pagalvoti ir apie sniego gaudytuvus ant stogo“, – kalbėjo arch. G. Prikockis. Kitame etape būtų tvarkoma aplinka. Bažnyčios šventoriuje palaidota nemažai žmonių, todėl tikriausiai teks atlikti archeologinius tyrimus. Gotikinė bažnyčia bus gerai matoma ir naktį – architektas suprojektavo jos apšvietimą.

Pasitarimo dalyviai sutarė, kad atnaujintose erdvėse užteks vietos visiems: tikintiesiems, turistams, aitvarų mėgėjams, koncertams, parodoms, bendruomenės šventėms.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas Mažojo Pakaunės turizmo žiedo traukos objektų. Jos kaimynystėje, maždaug 200 metrų atstumu, planuojama pastatyti lynų keltuvą per Nemuną. Juo keldamiesi dviratininkai galės grožėtis ne tik gamta, bet ir įstabios architektūros bažnyčia.

Lietuvos bažnyčių motina

Rašytiniai šaltiniai liudija, kad pirmą kartą Zapyškio bažnyčia paminėta 1562 metais, užsimenant apie joje palaidotą Paštuvos dvaro savininkę. Tikėtina, kad bažnyčios fundatorius buvo Povilas Sapiega, kuris Zapyškį valdė nuo 1555 iki1579 metų ir bažnyčiai padovanojo 6 valakus žemės su 6 baudžiauninkais ir du valakus be žmonių.

XVI amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo apleista, kaip manoma, dėl kilusios maro epidemijos. XVII amžiaus pradžioje remontuota.1744 ir 1763 metais vėl taisyta. XVIII amžiuje prie pagrindinio fasado buvo pristatyta medinė varpinė.

Bažnyčia nukentėjo per 1812 metų Napoleono kariuomenės žygį į Rusiją Tada joje buvo įrengtos arklidės.1856 metais, kilus gaisrui, sudegė klebonijos pastatas.

1901 metais bažnyčia buvo uždaryta.1902-1904 metais buvo išardyta akmeninė šventoriaus tvora, o 1905 m. ir varpinė. Tuo metu jau buvo patvirtintas naujos bažnyčios Zapyškyje projektas. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išardė itin vertingus vargonus, pasiėmė vamzdžius. Bažnyčia 1923 metais restauruota, 1936 metais joje buvo bažnytinių daiktų sandėlis.

Šventovę dažnai niokojo Nemuno potvyniai. Netoli bažnyčios per Antrąjį pasaulinį karą buvo įrengta krovinių prieplauka ir iki Ežerėlio nutiestas siaurasis geležinkelis.

Lietuvos bažnyčių motina dažnai vadinama Zapyškio bažnyčia amžių bėgyje daug kartų buvo remontuota, tačiau iki šiol laikoma vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių.

Pagal Kauno rajono savivaldybės informaciją
Nuotraukos iš krs.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija