2016 m. balandžio 22 d.    
Nr. 16
(2184)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Seserų vienuolių praradimai

Per žemės drebėjimą Ekvadore žuvo keturios jaunos „Motinos židinio“ bendruomenės narės

Per žemės drebėjimą Ekvadore žuvusios
sesuo Klara ir postulantė Jazmina

Šeštadienio vakare apie 19 valandą, Europoje jau naktį, Ekvadorą sudrebino iš tiesų stiprus žemės drebėjimas, siekęs 7,8 laipsnių pagal Richterio skalę. Tuoj pat pasirodė įvairios žinios apie žūtis ir sugriovimus įvairiose šalies vietose. Pirmadienį, balandžio 18 dieną, suskaičiuota apie pustrečio tūkstančio sužeistųjų ir daugiau nei pustrečio šimto žuvusiųjų, galima spėti, jog šie skaičiai dar augs. Kaip ir kitais panašiais atvejais, stengiamasi mobilizuoti kuo daugiau gelbėtojų ir atkasti tuos žmones, kurie liko įstrigę tarp sugriuvusių statinių nuolaužų, gerai žinant, jog kiekviena valanda svarbi. Gelbėtojų komandas siunčia ir kaimyninės šalys. Žemės drebėjimas ypač sukrėtė miestus, kurie yra Ramiojo vandenyno pakrantėje, šalies gilumoje žalos mažiau.

Katalikų Bažnyčia Ekvadore jau ėmėsi skubių pagalbos akcijų. Be „Caritas“ vietinių padalinių pagalbos, paskelbta nacionalinė rinkliava, skirta nukentėjusiems. Kaip ir kitais tokiais atvejais, laukiama pagalbos iš kitose valstybėse esančių „Caritas“ organizacijų. Sekmadienio vidudienio maldos susitikime ir popiežius Pranciškus išsakė maldavimą, kad žemės drebėjimo aukos ir nukentėjusieji sulauktų paguodos iš Dievo ir savo brolių. Italijos „Caritas“ jau pasiuntė 100 000 € auką pirmajai pagalbai suteikti.

Žemės drebėjimas, deja, yra ne vienintelis gamtinis kataklizmas Ekvadore pastaruoju metu. Kaip tik sekmadienį, balandžio 17 dieną, Portoviejo arkivyskupija, smarkiai paliesta šeštadienio žemės drebėjimo, visose savo parapijose buvo paskelbusi rinkliavą, skirtą pagelbėti po didelių liūčių savaitės viduryje kilusių potvynių aukoms. Pirmadienį jau buvo žinoma, kad nuo žemės drebėjimo nukentėjo bent 26 mokyklos. Viena iš jų griūdama nusinešė ir vienos vienuolės bei keturių jaunų postulančių gyvybes, dar trys vienuolės ir dvi postulantės liko gyvos, bet buvo sužeistos. Visos jos priklausė jaunai ir entuziastingai, 1982 metais įsteigtai „Motinos židinio“ bendruomenei, kuri Ekvadore turi įsteigusi trejus namus ir daug dirba su jaunimu.

Bendruomenės interneto svetainėje (www.hogardelamadre.org) yra plačiau papasakota apie šią dramą, kuri atspindi šimtų kitų žmonių patirtį. Keturios vienuolės buvo iš Ispanijos, Airijos ir Šiaurės Airijos bei Ekvadoro, o visos septynios postulantės, kandidatės tapti vienuolinės bendruomenės narėmis, iš Ekvadoro. Bendruomenė gyveno mokyklos, kuria rūpinosi, pastato ketvirtajame aukšte. Mokinių mokykloje nebuvo, nes Ekvadore dabar jiems atostogos. Tačiau seserys ir postulantės, aktyviai veikė įvairiuose karitatyviniuose projektuose ir vienas iš paskutinių jų darbų buvo pagalba nukentėjusiems nuo minėtų potvynių. Įgriuvus mokyklos sienoms, atbėgo padėti aplinkui gyvenantys žmonės, tačiau nedaug ką galėjo padaryti. Naktį atvažiavo kitos bendruomenės seserys su savanoriais, bendruomenės draugais. Jie girdėjo balsus ir kantriai dirbdami ištraukė iš griuvėsių tik nesunkiai apsibraižiusias postulantes Gvadalupę ir Mercedes ir tris seseris: Teresę su lūžusia koja, Estelą, kuri griuvimo metu buvo koplyčioje, atbėgusi čia paimti Švenčiausiojo, ir Merly smarkiai sutrenkta galva.

Paieškos darbai tęsėsi toliau, pagaliau atvažiavo ratuota technika, kuri galėjo šalinti didesnius blokus ir prie paieškos darbų prisijungė kariuomenės vyrai. Tačiau jie jau nieko nebegalėjo padaryti, tik ištraukti negyvus 33 metų airės sesers Klaros ir keturių jaunų postulančių – Marijos Augustos, Valerijos, Katalinos ir Jazminos kūnus.

„Mes, likusios seserys, apraudame šiuos praradimus“, – rašoma bendruomenės svetainėje, bet priduriama: „Pasitikime, kad mirtis nėra pabaiga, Viešpats jas atrado pasiruošusias“.

Dėkodamos iš viso pasaulio jas pasiekusiems paguodos, artumo balsams, seserys rašo: „Ačiū visiems. Jūsų prašome maldos už mūsų seseris, joms dar to reikia, kaip ir jų šeimoms. Mūsų širdys neužsidaro mūsų kančioje, bet nori apglėbti viso Ekvadoro žmonių kančią. Prašome Viešpaties, kad skausmas jų nepapiktintų ir nenutolintų nuo Jo, bet kad taptų kaip niekad pasitikinčiu atsidavimu Jo meilei momentu“.

Parengta pagal Vatikano radiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija