Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pašaukimai – dieviškojo gailestingumo dovana

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikina jo įšventintą kunigą

Ypatingoje Šventųjų Gailestingumo metų atmosferoje, linkėdamas būti užjaučiančiais ir gailestingais sielovadininkais, popiežius Pranciškus ketvirtąjį Velykų sekmadienį, vadinamą Gerojo Ganytojo sekmadieniu, vienuolikai diakonų, baigusių Romos kolegijas ir seminarijas, suteikė kunigystės šventimus. Devyni iš balandžio 17 dieną Šv. Petro bazilikoje įšventintų naujų kunigų bus skirti Romos vyskupijai, o kiti du, įskaitant gimusį Irako sostinėje Bagdade, priklauso Švč. Jėzaus Širdies tėvų rogacionistų vienuolijai. Tą šventadienį Bažnyčioje jau 53-iąjį kartą buvo minima Pasaulinė maldos už pašaukimus diena. Ta proga paskelbtame kreipimesi Šventasis Tėvas ypač pabrėžė visos bažnytinės bendruomenės rūpinimosi dvasiniais pašaukimais svarbą.

Motina Dievo ir mūsų

Kun. Vytenis Vaškelis

Motinos dienos šventė neįsivaizduojama be Tos, kuri sutiko leistis į nepaprasto ir svarbiausio žmonijoje įvykio išsipildymą – mus perkeičiantį Dievo Sūnaus apsireiškimą. Kukli žydų mergaitė netikėtai atsidūrė prie žemės vaikų išganymo ištakų, ir savuoju fiat tapo žemiškąja Jėzaus Gimdytoja. Ji nesiekdama garbės būti ir vadintis Dievo Sūnaus Motina, bet, stovėdama prie Jo kryžiaus ir nelinkėdama savo Sūnaus žudikams nieko blogo, dargi už juos aukodama maldą ir Jos širdį plėšiantį skausmą, iš Merdinčiojo išgirdo, kad Ji nuo šiol priklauso apaštalui Jonui ir jis, jo asmenyje ir visi Bažnyčios nariai – Jai.

Jei Dievas būtų sumanęs žmonijos atpirkimą pradėti ne Jėzaus gimimu iš Marijos, o kitu būdu, dabar neturėtume didžiosios mūsų Užtarėjos pas Jį... Tačiau Jis nerado tinkamesnės mums dovanos už Mariją, kuri yra apsisiautusi saule (Apr 12, 1), ir, skendėdama Visagalio šlovės artumoje, tos pačios laimės trokšta ir mums. Štai todėl visos motinos ne tik Motinos dienos proga pirmiausia yra kviečiamos prisiminti Tą, kuri jų vaikų ir visų žmonių likimu rūpinasi labiau nei jos pačios.

Kauno kunigų seminarijos jubiliejus

Balandžio 22–23 dienomis Kunigų seminarija Kaune minėjo 150 metų jubiliejų

Vyskupai ir kunigai aukoja šv. Mišias Šv. Jurgio bažnyčioje

Jis prasidėjo balandžio 22-osios vakarą, 18 val „pro memoria“ šv. Mišiomis Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje. Melstasi už visus per šį gražų istorijos tarpsnį seminarijai vadovavusius kunigus, dėstytojus, studentus, tapusius ir netapusius kunigais, darbuotojus, rėmėjus, kurie jau iškeliavę į amžinybę. Šv. Mišių aukai vadovavo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, prefektas kun. Kęstutis Genys, kun. Darius Vasiliauskas, kun. Artūras Kazlauskas, drauge meldėsi klierikai ir kiti tikintieji. Pamokslą sakęs arkivyskupas emeritas, pats lageryje nešęs sunkią sovietų persekiojimų naštą, priminė, koks svarbus tvirtumas yra semiamas iš maldos. Arkiv. S. Tamkevičius dabartinius seminaristus drąsino neišsigąsti aplinkinių abejingumo, nesupratimo ir būti pasiruošus už Tiesą aukoti net savąją gyvybę. Tai padarė ir Jėzus. Jis paminėjo svarbius tautai ir Bažnyčiai šviesulius, baigusius šią seminariją: kardinolą Vincentą Sladkevičių, kun. Alfonsą Lipniūną, kun. Stasį Ylą.

Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje

Gyvybėmis atrėmę prievartą

Eugenijus Ignatavičius

Iš kairės: renginio svečiai Aldona Pocienė, partizanų vado gen. Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Vilkienė, rašytojas Eugenijus Ignatavičius, prof. Alfonsas Vaišvila, knygos sudarytojas ir vyr. redaktorius Antanas Pocius, choro „Versmė“ vadovė Rasa Endriukaitienė, koncertmeisteris Rimvydas Kruopis ir Pranas Sutkevičius su „Versmės“ choristais

Prabėgo šeši dešimtmečiai, kai Lietuvoje baigėsi visus sukilimus ir negandas pranokstantis ginkluotas tautos pasipriešinimas bolševikinei okupacijai. Prieš ketvirtį amžiaus atgauta nepriklausomybė, išaugo nauja karta, neregėjusi kagėbistų siautėjimo, tautos pažeminimo, drąsiausių vyrų ir moterų, sukilusių už laisvę, tremčių, kankinimų ir žūties. Kai kas, ypač prisitaikę ar susitaikę su vergija, net išdavę tėvynę bendrapiliečiai tų skaudžių įvykių nebenorėtų ir prisiminti.

Kai išsivadavusioje šalyje saviškiams ir užsieniečiams Antakalnio panteone pristatoma tik keliolika paskutinio, lemtingo pasipriešinimo aukų kapų, o apie 20 000 prieš tai sukilusių ir žuvusių nutylima, juos išduodant antrą kartą, stengiantis ištrinti iš istorijos, pilietinė pareiga verčia liudyti tiesą. Simono Stanevičiaus draugijos narių iniciatyva išleista knyga „Kęstučio apygardos vadai“ sausio 8 dieną pristatyta Kaune, Istorinėje Prezidentūroje, primena pirmuosius sukilusius ir vadovavusius tautos žūtbūtinei kovai – jų vardus ir žygdarbius. Tai – pirmas tokio pobūdžio kūrinys, istorinių įvykių svarba ir gausa prilygstantis dokumentiniam romanui, kurio pagrindas – partizanų vadų, jų bendražygių bei artimųjų prisiminimai, autentiškos patirtys, dokumentika... Tai – tik vienos iš septynių aktyviausiai veikusių apygardos aštuonių vadų „trumpoji enciklopedija“.