2016 m. gegužės 13 d.    
Nr. 19
(2187)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gaivinti Europos sielą

Prasmingos Popiežiaus Pranciškaus mintys jam įteikiant Karolio Didžiojo premiją

Mindaugas Buika

Popiežiui Pranciškui įteikia Karolio
Didžiojo premiją jos skyrimo komiteto
pirmininkas Jurgenas Lindenas (dešinėje)
ir Acheno meras Marselis Filipas (kairėje)

Vatikane vykusiose iškilmėse, dalyvaujant Europos Sąjungos vadovams – Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schulz), Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui (Jean – Claude Juncker) ir Europos Tarybos prezidentui Donaldui Tuskui, – popiežiui Prtanciškui buvo įteikta prestižinė tarptautinė Karolio Didžiojo premija, skiriama nusipelniusiems asmenims už jų nuveiktus darbus Europos vienybei ir taikiam bendradarbiavimui tarp žemyno šalių. Gegužės 6 dienos renginyje dalyvavo politiniai kai kurių Europos šalių lyderiai, įskaitant 2013 metų šios premijos laureatę Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę bei didelę valstybinę Vokietijos delegaciją, vadovaujamą kanclerės Angelos Merkel. Pirmojo šventosios Romos imperijos valdovo vardu pavadintą apdovanojimą Vokietijos mieste Achene, kuriame Karolis Didysis gyveno IX amžiaus pradžioje, valdė didžiąją Europos dalį jungusią imperiją ir buvo palaidotas, veikiantis premijos skyrimo komitetas nusprendė ją 2016 metais suteikti Šventajam Tėvui už jo pastangas kontinente skleisti „užuojautos, tolerancijos, solidarumo ir kūrinijos integralumo vertybes“ bei už taikos ir supratimo mokymą.


Dievas Parakletas

Kun. Vytenis Vaškelis

Didysis Dievo Dvasios išsiliejimas ant apaštalų, Bažnyčios gimimas ir jos išskirtinė pasiuntinybė vesti į išganymą žmoniją – Sekminių pradžia, kuriai, kol žemė alsuoja gyvybe, nebus užsklandos. Kai prašome: „Dvasia, Viešpatie, nuženk“, – Ji nedelsia, ateina, nes būtent Ji pati mums įkvepia troškimus Ją kviesti, Jos ilgėtis ir ramiai paklusti Jos vedimui... Taigi, dar prieš švenčiant Sekmines, tikinčiųjų širdyse nejučia atsinaujina Dvasios veikimas, suteikiantis tikėjimo šviežumą ir nušvintantį suvokimą, kad tik Ji tinkamiausiai mums atveria protą, kad be Jos malonės nepažinsime Jėzaus ir Jo mokymo, tebeklaidžiosime tamsybių akligatviuose, ir mums niekada nebus lemta išvysti saulėtųjų Tėvo namų. Bažnyčia neklaidingai skelbia: „Be Šventosios Dvasios negalima suprasti Jėzaus“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija