Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Dezinformacijos labirintuose

Absurdiškiausių kaltinimų nominacijos

Gintaras Šidlauskas

Žiniasklaidoje paskleista gausybė teisiniais įrodymais ir teisinių institucijų sprendimais nepagrįstos negatyvios informacijos apie buvusius pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyvius: 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlius ir sukilimo organizatorius, Tėvynės apsaugos rinktinės karius, Lietuvos partizanus, Laikinosios Vyriausybės narius, antisovietinio pogrindžio organizaciją. Politiniais terminais šnekant, darbuojasi vaivorykštinė koalicija, pradedant asmeniu, pas kurį dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl organizuotos antikonstitucinės veiklos atlikta krata, baigiant respektabilia bendruomene.

Kilo pagunda paskelbti absurdiškiausių kaltinimų nominacijas, gal ir apdovanojimo – šio žanro Grand Prix – įsteigtinas. Konkurencija didelė, procesas tik įsibėgėja.

Laisvės daigai nelaisvės tamsoje

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pagerbti „Varpo“ leidėjai

Povilas Šimkavičius

Renginio dalyviai prie paminklinio akmens „Varpo“ leidėjams

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) ir Molėtų rajono savivaldybė maloniai pakvietė Lietuvos žmones į Inturkę, į paminklinio akmens, skirto pogrindinio leidinio „Varpas“ leidėjų atminimui, atidengimo renginį. Į jį, anot mons. Juozapo Dabravolsko, atvyko iš skirtingų vietų, vedami širdies ir gerumo. Paminklinio akmens atidengimo ir pašventinimo renginyje dalyvavo keli Seimo nariai, Molėtų rajono savivaldybės, Inturkės seniūnijos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai, LLKS ir kitų nevyriausybinių patriotinių organizacijų, atvykusių iš Kauno, Marijampolės, Ukmergės, Vilkaviškio ir Vilniaus, atstovai.

Nelietuviai – Lietuvai

Šį miestą tegu saugo šventovių palaima

Poetinis Vilniaus paveikslas vakar ir šiandien

Dailininkas, poetas, fotografas ir kraštotyrininkas vilnietis Vladimiras Kolcovas-Navrockis

Siauromis, vingriomis Vilniaus gatvelėmis, pavėsingais arba užsnigtais skvereliais ir parkais skirtingu laiku vaikštinėjo poetai, susižavėję didingomis šventovėmis, nepasiekiamomis pilimis, mažučiais nameliais ir kiemeliais. Paskui jie paskyrė šiam miestui gražiausias eiles.

Naktis liūliavo miestą sniego pataluos,

Galvūgalin padėjo kuo puriausią pusnį.

Po langu krūmas, kuris jautės nesaugus,

Giliai užsnūdo neketindamas prabusti.

Apsiaustu apsigobęs debesų mėnulis

Sušilo ir pramigo stebuklus žavius:

Į šaltą savo būstą lyg vienuolis

Sugrįžo sausis paklausyt pūgos raudos.

Tai – stilingos ir paslaptingos šiuolaikinės Vilniaus poetės Ilanos Esse eilėraščio ištrauka.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Už laisvę žuvusiems mirties nėra...

Varėnos miškuose žygiu, partizanų takus menančio maršruto atidarymu ir minėjimu pagerbti Lietuvos partizanai

Rūta Averkienė

Tarp renginio dalyvių – Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir partizanų ryšininkas Juozas Jakavonis-Tigras

Varėnos rajone prasmingai paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Daugiau kaip 300 neišsigandusių lietaus žygeivių, pasiryžusių pagerbti Lietuvos partizanus, išbandė naują daugiau kaip dvylikos kilometrų maršrutą „Dainavos apygardos partizanų takais“. Jis driekiasi per vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai. Šv. Mišias už laisvės kovų dalyvius Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo Varėnos dekanas Justinas Aleknavičius. Vėliau partizanų pagerbimo ir maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ atidarymo ceremonija vyko miške, kur pokariu buvo įsikūrusi Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tėvūnijos vadavietė. Tądien simboliniai laiko tiltai sujungė praeitį ir dabartį, o čia pabuvę išklausėme skaudžios pokario Lietuvos istorijos pamoką.

2016-ieji – vietos bendruomenių metai

Liekupyje – vokiška tvarka

Bronius VERTELKA

Bendruomenės nariai su naujuoju pirmininku Rimantu Baranausku (centre) ir ankstesniąja pirminke Brone Slapšiene (priekyje)

Liekupio bendruomenės valdos – Panevėžio pakraštyje. Vos ne ranka pasiekiamas miškas ir pelkėti laukai. Liekupio privačių gyvenamųjų namų kvartalas – nedideli ir gyventi patogūs namai. Tai primena tvarką ir jaukumą mėgstančią kaimo gyvenvietę, kur menkas mašinų judėjimas ir neužterštas oras. Mano kojos čia įžengė pirmą kartą, nors esu Panevėžio senbuvis. Vykau norėdamas susitikti su populiariausia 2015 metų panevėžiete Brone Slapšiene – Liekupio bendruomenės pirmininke ir Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotoja. Teko truputį nusivilti, kad dėl suprastėjusios sveikatos neseniai ji atsisakė bendruomenės pirmininkės pareigų, bet sutiko likti jos valdybos nare.

Kaip atsitiko, kad sumanėte statytis vietoje, kuri tiko perėti pempėms? – toks buvo pirmas mano klausimas Bronei SLAPŠIENEI, maloniai pakvietusiai į jaukius savo namus.

Bendruomenėse

Paženklinti „Varpo“ nominacija

Angelė Buškevičienė

Laisvos ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės siekis neleido palūžti tautos dvasiai, padėjo ištverti okupantų režimą, sukeltas kančias ir netektis. Mes sulaukėme šio sieko išsipildymo – esame suverenios valstybės, laisvos ir nepriklausomos Lietuvos piliečiai.

Paklauskime savęs, ar prisiminę datas – 1918-ųjų vasario 16-ąją, 1990-ųjų kovo 11-ąją bei 1991-ųjų sausio 13-ąją – mes tampame patriotais. Gal mums reikia kažko daugiau?.. Iš tiesų, mūsų patriotizmas turi gimti iš bandymo perprasti save, savo būtį ir esmę. Nenuleiskime rankų po visko, ką teko protėviams iškęsti, susiburkime į vieną bendrą, didelį ir amžiną kelią, kuris mus veda į mūsų pačių širdis – į mūsų Tėvynę Lietuvą! Šią mintį plėtodama Barzdų seniūnijos kultūros centro vadovė Vlada Klimaitienė kovo 11-ąją sveikino susirinkusiuosius pabūti drauge, pagerbti savo kraštui nusipelniusius ir įvairią veiklą puoselėjančius žmones. Renginyje gražiai derėjo oficialumas su menine saviraiška. Trispalve, gėlėmis, karpiniais, degančiomis žvakelėmis išpuoštoje Kultūros namų salėje šventiškai nusiteikę susirinko seniūnijos gyventojai, atvyko Šakių rajono meras Juozas Bertašius, seniūnas Remigijus Naujokaitis, dainomis džiugino meno vadovės Rasos Malinauskienės paruošti dainorėliai „Boružiukai“ ir merginų ansamblis. Patriotines dainas, romansus, sutartines ir tautinius šokius atliko Sintautų folklorinis ansamblis „Santaka“ (vadovė – Jūratė Navickienė).

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Socialinių paslaugų teikėja darbą nešasi ir į namus

Bronius VERTELKA

Kupiškio socialinių paslaugų centro darbuotoja Dalia Papučkienė

87-uosius gyvenimo metus skaičiuojanti ponia Regina iš savo buto į kiemą nebeišeina. Kupiškėnę kamuoja pasalūnė širdies liga. Prieš 19 metų mirė jos vyras, o sūnaus neteko prieš 7 metus. Krito staiga, ištiktas širdies smūgio. Daugiabučiame name gyvenančiai vienišei vienintelis išorinis žinių šaltinis – nuolat įjungtas Lietuvos radijas. „Kartais atrodo, jog šalia turiu pašnekovą “, – šypteli ji. O tai, kad aplanko Socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos padėjėja Dalia Papučkiene, laiko geru dalyku. Su ja bendrauja maždaug septynerius metus.

„Mano pažintis su ja prasidėjo telefono skambučiu. Moteris sutiko, kad ateičiau, ir pasakė adresą“. Tuo metu Dalia buto šeimininkę vaišino vietoje keptais miltiniais blynais. Garbaus amžiaus moteris globėją gyrė ne tik kaip išradingą valgių gamintoją, bet ir kaip tvarkingą, kito skausmui jautrų žmogų. Tačiau nuogąstavo: Dalia išeis į penkių savaičių atostogas. Kas ją tada pakeis? Artimiausi senolės žmonės iškeliavo į amžinybę, buvusios geriausios draugės irgi jau ilsisi kapuose. Neliko, kam aplankyti, o liga bet kuriuo metu gali paūmėti. Buto savininkė noriai pasakojo, kad čia gyvena jau 50 metų. 38 metus išdirbo buhaltere švietimo skyriuje. Tuo metu atlyginimai buvo labai maži, tačiau gaunama pensija nesiskundžia, sugeba sudurti galą su galu. O kad ponia Regina absoliučiai pasitiki ateinančia globėja, liudijo tai, jog neabejodama padavė jai 50 eurų kupiūrą vaistams pirkti. Į vaistinę ėjau kartu su ponia Dalia. Čia ją sutiko kaip seną pažįstamą, patarė, kaip be recepto parduodamus vaistus nuo širdies naudoti. Grįžusi kasos čekį ir grąžą įteikė savo globotinei.

Nelietuviai – Lietuvai

Dailininkė lenkė daro tai, kas kitam atrodo sudėtinga, bet jai yra prasminga

Bronius VERTELKA

Dailininkė Elena Salnik

Kai pasiteiravau, kaip jaučiasi gyvendama Panevėžyje, lenkų tautybės dailininkė Elena Salnik atsakė: „Puikiai“. Į susitikimą tiksliai sutartu laiku atėjusi menininkė kalbėjo, jog bendrauti lenkiškai jai daug sunkiau nei rusiškai ar lietuviškai. Ji yra baigusi lietuvišką vidurinę mokyklą Vilniuje, moka buitinę lenkų kalbą. Apie tai, jog Vilniaus krašto lenkai kartais skundžiasi, kad yra skriaudžiami, E. Salnik atsako: „Nejaučiau, kad mane Panevėžyje kažkas skriaustų, kaip tik čia aš atradau savo vietą. Šiuo metu lietuvių kalba man yra pati gražiausia ir mylimiausia. O Lietuvoje gyvenantys kitataučiai privalėtų mokėti šios šalies valstybinę kalbą“.

Moteris išsitaria, jog yra išsiskyrusi, grįžo prie savo mergautinės pavardės. Abu jos vaikai jau suaugę, irgi linkę prie menų. Dukra dirba fortepijono mokytoja Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, sūnus šiemet baigė architektūros studijas Glazgo universitete Škotijoje.