2016 m. gegužės 27 d.    
Nr. 21
(2189)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Žaizdos
kūne mūsų...


XXI Amžius


Nelietuviai – Lietuvai

Neoficiali Lietuvos garbės konsulė Vroclave – Europos kultūros sostinėje

Gerimantas Statinis

Dr. Tatjana Vologdina

Rotušės aikštė

Vroclavo panorama nuo Odros

Atstumas nuo Vilniaus iki Vroclavo 795 km, tačiau skrendant lėktuvu kelionė neprailgsta, su persėdimu Varšuvoje užtrunka apie tris valandas. Išskridus anksti ryte, jau 10 val. galima pradėti pažintį su šių metų Europos kultūros sostine Vroclavu. Jo porininkas – San Sebastiano miestas Ispanijoje.

Kodėl verta aplankyti Vroclavą?

Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinės – Vroclavo – senamiestis išsidėstęs labai kompaktiškai, upės Odros pašonėje ir apsuptas fosos – gynybinio vandens griovio. Tai – bene vienintelis Europoje išlikęs fortifikacinis reiškinys, nes daugelyje miestų gynybiniai grioviai buvo sulyginti su žeme. Pasiklysti gana sunku, nes nusukęs į šoną, visuomet atsiremsi į kanalą. Mieste net dvylika salų, o tiltų netgi 120. Todėl kai kas Vroclavą vadina Lenkijos Venecija – čia baidarėmis ar laiveliais galima apiplaukti senamiestį, o Odros upe iškylauti pramoginiais laivais.

Istorija

Jau IX amžiuje vienoje iš Odros upės salų apsigyveno viena iš Silezijos genčių. Vėliau čia buvo Piastų kunigaikščių miestas, todėl vienas iš seniausių tiltų ir šiandien vadinamas Piastowski vardu. Miesto pavadinimas iš vokiečių kalbos Breslau, reiškia „slavų brasta“, todėl, kad čia apsigyveno slavų gentys. Šis miestas keliavo iš vienų imperijų į kitų rankas, todėl jo pavadinimai keitėsi: lotyniškai – Budorgis, čekiškai –  Vratislav, o vengriškai – Boroszlo. Mieste jaučiama Bohemijos, Austrijos ir Prūsijos įtaka.

Ką Vroclave galite pamatyti?

Laivu galite nuplaukti iki Ščytnickio (Szczytnickiego) parko ir čia aplankyti vienintelį į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą objektą – Šimtmečio salę (Hala Stulecia), kuri buvo pastatyta minint Tautų mūšio prie Leipcigo 100-metį. Jos statybų technologija buvo unikali ir išradinga. Tuo metu aukštų kranų nebuvo, todėl statybos darbai buvo vykdomi skriestuvo principu – aplink bėgiais važiavo bokštai, nuo kurių lynais karučiai su betonu buvo perkeliami į centrą. Architekto Makso Bergo (Max Berg) suprojektuota ir 1913 metais iš gelžbetonio pastatyta salė buvo didžiausias statinys pasaulyje. Greta Šimtmečio salės yra tuo pačiu metu statytas Keturių kupolų paviljonas, čia netrukus atvers duris rekonstruota modernaus meno salė. Verta aplankyti seniausią Lenkijoje Vroclavo zoologijos sodą, kuris įkurtas 1865 metais. Ypač mėgstamas turistų 2014 metais atvėręs duris „Afrykarium“ paviljonas. Tai – juodajam žemynui skirta ekspozicija, kuri lankytojui leidžia pasijusti esant ne tik džiunglėse, bet ir po vandeniu stebėti gyvūniją. Kitoje Odros pusėje, dėmesio vertas naujas objektas – „Hydropolis“ – senoje vandenvietėje įsikūrusi interaktyvi ekspozicija „Žemė – vandens planeta“, kurioje pasakojama apie vandens kilmę ir jo reikšmę mūsų planetai. Ypač lankytojų mėgstama relaksacijos salė, čia ant liuminescencinių gultų galima pasijusti esant Amazonijoje ar negyvenamoje saloje, stebėti bei klausyti bangų mūšą ir netgi pajusti vandens gaivą.

Vroclavo senamiestis – neatrastas turistų brangakmenis

Nors per Antrąjį pasaulinį karą Vroclavas buvo suniokotas ir daugelyje vietų yra naujos statybos erdvės, tačiau miesto aura nepažeista. Kiekviename žingsnyje akmenų grindinyje tarsi skaitome miesto istoriją. Tumo Sala (Ostrow Tumski) šiandien labiausiai turistų lankoma vieta. Tai – Vroclavo Mažasis Vatikanas, nes čia įsikūrusi Žemutinės Silezijos arkivyskupija, yra penkios bažnyčios ir dešimt vienuolijų, o katedroje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Kelionių patarimų svetainė „Trip Advisor“ rekomenduoja aplankyti Raclavicko panoramą (Panorama Raclawicka). Tai – 1894 metų dailininkų J. Stykos ir V. Kossako nutapytas vienas iš didžiausių pasaulyje batalinių paveikslų, kurio apimtys 15x114 m. Šis šedevras skirtas paminėti T. Kosciuškos sukilėlių pergalę prieš rusų armiją ties Raclavickais. Netrukus duris atvers nauja „Pono Tado“ muziejaus ekspozicija, kuri perkelta į reprezentacines patalpas „Po auksine saule“ Rotušės aikštėje. Tai – unikalus muziejus, kuris skirtas Adomo Mickevičiaus literatūriniam herojui, o pirmieji šios poemos žodžiai žinomi visam pasauliui: „Tėvynė Lietuva, mielesnė už sveikatą!“ Šio muziejaus atidarymu Vroclavas bus paminėtas kaip UNESCO Pasaulio knygų sostinė.

Naujos parodų ir koncertų salės

Buvusioje Karališkoje aikštėje aplankome Nacionalinį muzikos forumą. Tai – prieš porą metų duris atvėręs modernus muzikos salių kompleksas, iškilęs šešis aukštus į viršų ir nusileidęs tris po žeme. Vestibiulio architektūra primena baltą rojalį, o didžiojoje salėje vienu metu ypatingos akustikos koncerto gali klausytis 1800 žiūrovų. Vroclave veikia daugiau nei 30 muziejų, kai kurie – architektūros ar telekomunikacijų – yra vieninteliai tokie Lenkijoje, 12 meno galerijų – iš viso daugiau kaip 70 kultūros erdvių. Šių metų kultūros sostinėje visos sritys – atlikimo menas, muzika, architektūra, vizualieji menai, teatras, opera, literatūra ir kinas – kviečia miesto svečius, per kultūrą pajusti Vratislav–Breslau–Wroclav miesto išskirtinį unikalumą ir jo paliktą pėdsaką Europos istorijoje.

Septintas stebuklas Vroclave...

Nuo seno Vroclave buvo tikras kalbų katilas – čekų, lenkų, vokiečių, žydų – ir visos tautos puoselėjo savo meną. O kur dar mokslas – Vroclavo universitetas, kuris skaičiuoja jau 314-uosius metus ir pradžioje buvo pavadintas Leopoldino akademija Šv. Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I garbei. Net 10 Nobelio premijos laureatų kilę iš Silezijos, o septyni vienaip ar kitaip susiję su universitetu.

Miesto rotušėje galima aplankyti parodą „7 Stebuklai Vroclave ir Žemutinėje Silezijoje“. Jais laikomi unikali vietovė, kalbų įvairovė, menas, mokslas, architektūra ir religija. Apie šiuos stebuklus jau užsiminėme, belieka įvardinti septintą. Tai – susitikimai, mat Vroclavas vadinamas susitikimų miestu, todėl neaplenkdami šio stebuklo, prie universiteto fontano, iš anksto suderinę, susitinkame su Vroclavo universiteto lietuvių kalbos ir kultūros studijų vadove dr. Tatjana Vologdina. Tai – guvių akių, charizmatiška ir maloni jauna moteris, kilusi iš Lietuvos, baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą ir Vilniaus universitete apgynusi daktaro disertaciją. Vroclavo universitete ponia Tatjana moko studentus lietuvių kalbos ir yra įkūrusi studentų lituanistų organizaciją „Labas“. Čia ji ištekėjo ir su vyru Arkadiušu augina dukrelę Antosytę. Pirmiausia ji pasiūlo aplankyti universitetą ir veda į reprezentacinę, bažnyčią primenančią barokinę salę, kurioje vyksta pagrindiniai mokslo ir meno renginiai. Gausybė lipdinių, paauksuotų detalių, paveikslų, freskų – visa tai byloja karališką universiteto kilmę. „Oratorium Marianum“ mažoji aula stebina ne ką mažesniu puošnumu – čia buvo giedamos šlovinamosios giesmės, jų teko klausyti ir kompozitoriui J. Bramsui, kuris buvo pamilęs vietinę lenkaitę.

Ponia Tatjana supažindinusi mus su centriniais Vroclavo rūmais, veda senamiesčio gatvelėmis į Filologijos instituto rūmus, kuriuose įsikūręs ir Lituanistikos centras. „Čia maža dalelė Lietuvos“, – sako ji, atverdama savo kabineto duris. Iš tiesų, pasijuntame savoje aplinkoje – ant sienos Lietuvos žemėlapis, trispalvė, Žalgirio mūšio paveikslas. Pro kabineto langus matomi senamiesčio bažnyčių bokštai, Odros upė ir salos. Kad studentai myli dėstytoją, pastebime įrėmintą padėkos raštą su įrašu „Mūsų mylimiausia dėstytoja“. Ponia Tatjana pasakoja, kad turi apie trisdešimt studentų, besimokančių lietuvių kalbos, tačiau jų skaičius būtų keleriopai didesnis. Dėstytoja su studentais įkūrė lituanistų organizaciją „Labas“, su ja keliauja į Lietuvą ir čia iš arčiau supažindina su istorija ir kultūra. Dr. T. Vologdina pasakojo, kad kuomet apsilanko Lietuvos delegacijos, jai visuomet tenka dalyvauti oficialiuose susitikimų renginiuose. Gerai pamena, kuomet Artūras Zuokas pasirašė Vilniaus ir Vroclavo bendradarbiavimo sutartį.

Paskutinė viešnagės diena Europos kultūros sostinėje Vroclave buvo nuostabi ir šį, septintą, susitikimo stebuklą mums sukūrė ponia Tatjana – ji nuoširdžiai papasakojo apie miestą, jos gyventojus ir jų rūpesčius. Buvome maloniai nustebinti, kaip vienas žmogus per trumpą laiką gali labai daug atskleisti. Tai rodo, kad intelektualios ir charizmatiškos asmenybės ne tik traukia žmones, bet ir savo gera aura juos veikia. Su ponia Tatjana sutarėme, kad galėsime savo draugams ją rekomenduoti kaip puikią lietuviakalbę Vroclavo gidę. Atsisveikindami netgi garsiai pasakėme, kad ji puikiai atlieka Lietuvos garbės konsulo pareigas šiame mieste, ir palinkėjome sėkmės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija