2016 m. birželio 3 d.    
Nr. 22
(2190)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gardino vyskupas Aleksandras Kaškevičius – Šalčininkų rajono garbės pilietis

Gardino vyskupas
Aleksandras Kaškevičius

Gegužės 26 dieną Šalčininkų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą suteikti Šalčininkų rajono garbės piliečio vardą Gardino vyskupui Aleksandrui Kaškevičiui. Šiuo metu tarnystę Baltarusijoje vykdančiam kraštiečiui Garbės piliečio vardą suteikė Savivaldybės taryba, įgaliota Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų rajono skyriaus ir Lietuvos sporto draugijos „Sokol“ prašymu.

Vyskupas Aleksandras Kaškevičius, Marijos ir Juzefo Marcinkevičių sūnus, gimė 1949 m. rugsėjo 23 d. Aukštalaukio kaime. Lankė pagrindinę ir vidurinę mokyklas Dailidėse bei Eišiškėse. 1971–1976 metais mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1976 m. gegužės 30 d. Panevėžio Katedroje vyskupas Romualdas Krikščiūnas jį įšventino kunigu. Tarnavo Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje, vėliau tapo Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos klebonu. 1991 m. balandžio 13 d. šv. Jono Pauliaus II paskirtas vyskupu Baltarusijoje, Gardino mieste. 1991 m. gegužės 23 d. konsekruotas vyskupu. Vysk. A. Kaškevičius yra ramybės ir dialogo žmogus, gilaus, bet paprasto tikėjimo įsikūnijimas, rūpinasi vyskupijos bendruomene ir palaipsniui bando diegti II Vatikano Susirinkimo mokymus, domėtis turtingu religiniu ir kultūriniu Vilniaus vyskupijos palikimu. Emociškai ir giminystės ryšiais yra susijęs su Vilniaus kraštu, o ypač su Šalčininkų rajonu.


Politika ir verslas Lietuvoje – broliai dvyniai?

Linas ŠALNA

Jau žinome, kaip buvęs Seimo narys, Liberalų sąjūdžio vadovas, Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eligijus Masiulis pateko į didžiulę nemalonę, kai buvo sučiuptas galimai paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio. Ir štai po kratų pas tuomet dar buvusį Seimo narį E. Masiulį, radusi net 250 tūkst. eurų grynųjų pinigų, kurių beveik pusė buvo gauta prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tęsdama tyrimą dėl koncerno „MG Baltic“ galbūt vykdyto politikų papirkinėjimo, atliko kratas Darbo partijos (DP) vicepirmininko Vytauto Gapšio namuose ir jo darbo vietoje Seime. Įtariama, kad koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis per V. Gapšį galėjo siekti paveikti kitus partijos narius, kad jie veiktų koncerno naudai. DP pirmininkas Valentinas Mazuronis aiškina, kad tiki, jog V. Gapšys, teigiantis, kad jokių kyšių iš „MG Baltic“ neėmė, sako tiesą. „Jei prokurorai nuspręs kreiptis į Seimą dėl V. Gapšio neliečiamybės panaikinimo, būtų labai gerai, kad tai būtų padaryta kiek įmanoma greičiau“, – sakė V. Mazuronis. Kadangi V. Gapšys aiškiai pasakė, kad nedalyvavo jokiuose korupciniuose nusikaltimuose, tad jis ir neprivalo atsisakyti Seimo nario mandato. Tyrėjai V. Gapšio klausinėjo apie kai kuriuos įstatymų projektus, bet V. Mazuronis jų pavadinimų tiksliai nežinąs, tik aišku, kad tas įstatymas buvo priimtas daugiau nei prieš metus ir jame kalbama „apie kažkokius kreditus, bet ne apie kredito unijas“. V. Mazuronis aiškino, kad Darbo partija neturėjo kokių nors specialių susitarimų su LNK televizijos kanalų grupe (kur irgi buvo atliktos kratos) dėl išskirtinių sąlygų, nes, prasidėjus rinkimų kampanijai „galų niekur nepaslėpsi, įkainiai vienodi, deklaruoti VRK“. Mazuronio nuomone, yra visai normalu, kad V. Gapšys, kuris yra ir DP rinkimų štabo vadovas, susitikinėja su visų televizijų vadovais, nes „tai – normalūs dalykai“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija