Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Laikas ir žmonės

Liko ištikimas kunigo priesaikai ir piliečio sąžinei

Kun. Jono Būgos (1916 01 14–1940 06 16–2004 10 30) 100-osioms gimimo metinėms

Angelė Buškevičienė

Kun. Jonas Būga Gedimino Jokūbaičio nuotrauka

Kun. Jono Būgos biografijoje 64 gyvenimo metai paskirti kunigiškajai tarnystei, iš jų daugiau kaip 30 Barzdų parapijoje, Šakių rajone. Ideologinė pokario metų prievarta ir kova su ja palietė jauną principingą kunigą. 1946 metais sovietų valdžios buvo suimtas ir kartu su kryžiaus keliu žengiančia tautos dalimi pasmerktas lageriui ir tremčiai. 1957 metais grįžo į Lietuvą. Ilgas ir sunkus buvo tas kančios kelias, bet nepalaužė. Ištikimai sekdamas Viešpačiu, drąsiai skelbė Evangelijos žodžius okupacijos metais, kėlė žmonių dvasią Sibiro toliuose, parapijiečių širdyse brandino gėrio sėklą, skleidė maldos, tiesos ir meilės žodžius.

Pažiegės kaimas Dusetų parapijoje – kun. J. Būgos gimtinė, tėvonija. Čia yra Būgų sodyba, kurioje gimė žinomas lietuvių kalbininkas prof. Kazimieras Būga (1879–1924), jo broliai ir seserys; čia gimė ir augo kalbininko brolio Jono Būgos (1884–1949) vaikai. Būsimasis kun. Jonas augo didelėje, dešimt vaikų auginusioje šeimoje. 1923 metais Jonukas pradėjo lankyti Bileišių kaimo pradžios mokyklą, į kurią rinkosi aplinkinių kaimų vaikai. Mokykla buvo paprasta: molinė asla, žibalinė lempa. Vėliau mokėsi Antalieptės progimnazijoje, kur tikybą dėstė kun. Kazimieras Žitkus-Vincas Stonis. 1930 metais Jonas atvyko į Kauną, apsigyveno pas tėvo seserį Karoliną, mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1935 metais jis – Kauno kunigų seminarijos pirmakursis. Kad užsidirbtų pragyvenimui, ėmėsi žurnalistinės veiklos: bendradarbiavo „Židinyje“, „Žvaigždutėje“, „XX amžiuje“, „Draugijoje“, redagavo straipsnius, recenzavo knygas, iš vokiečių kalbos vertė vaikų literatūrą, talkino Juozui Balčikoniui rinkdamas žodžius. Už knygų vertimus nusipirko motociklą.

Tokių žmonių kaip jis, žemėje retai galima rasti

A†A mons. Gerhardas Langė  (1918 07 18–1947 12–2016 05 31)

Kan. Gerhardas Langė (centre) su Ganos arkivysk. Gregory Kpiebaya ir Telšių vysk. Antanu Vaičiumi

Gegužės 31 dieną Vokietijoje, Arnsbergo globos namuose, mirė didelis pasaulio ir Lietuvos geradarys monsinjoras Gerhardas Langė (Gerhard Lange), Telšių ir Panevėžio katedrų kanauninkas.

Gerhardas Langė gimė Arnsberge (Sauerlando kraštas Vokietijoje) 1918 m. liepos 18 d. Iš seminarijos jį karo metu paėmė kariuomenę. Bet 1944 metais po galvos sužeidimo prie Oriolo jaunasis leitenantas buvo paleistas iš kariuomenės, nes Hitleris nepakentė karininkų teologų. Jį kunigu 1947 metais, prieš pat Kalėdas, pašventino Paderborno kardinolas Lorencas Jėgeris. Tuoj pat po šventimų jaunas kunigas užsiėmė bažnyčių statyba, pastatė dvi bažnyčias. Tikintieji ypač džiūgavo, kai Esene Katernberge jo rūpesčiu buvo pastatyta Šv. Alberto Didžiojo bažnyčia su klebonija ir parapijos namais, įrengti dideli vargonai. Žmonės išpuošė visas gatves ir melsdamiesi laukė konsekracijos. Kardinolas L. Jėgeris ją konsekravo, o 1957 metais kun. G. Langę paskyrė pirmuoju tos bažnyčios klebonu. Vėliau Genselkirchen Rothausene jis atnaujino Marijos Žengimo į dangų bažnyčią, 45 registrų vargonus, pastatė 200 vietų parapijos salę, biblioteką, du vaikų darželius.