2016 m. birželio 17 d.    
Nr. 24
(2192)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Žaizdos
kūne mūsų...


XXI Amžius


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Pagerbti „Žaibo“ būrio partizanai

Iš kairės: partizanas Izidorius Pronckus,
partizanų motina Julija Pronckuvienė,
augintinis berniukas, partizanų motina
Antanina Šetkienė, partizanas Liudas
Pronckus Užpelkių kaime prie Pronckų
namo apie 1946 metus

Gegužės 14-ąją Mažeikių r. Židikų sen. Senmiestės kaime, prie kelio Židikai–Lūšė, buvo šventinamas Atminimo ženklas penkiems žuvusiems Žemaičių apygardos Alkos rinktinės „Žaibo“ būrio partizanams: Juozui Ronkauskiui-Tulpei, Kleopui Muleriui-Ugniui, Izidoriui Pronckui-Vėjui, Aleksandrui Šetkui-Paparčiui ir Jonui Šetkui-Lakūnui.

Šv. Mišias Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje už žuvusiuosius aukojo ir atminimo ženklą pašventino Židikų bažnyčios klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.

Žuvusiųjų garbei saliutavo Mažeikių pirmos kuopos šauliai, vadovaujami kuopos vado Prano Trakinio. Dainavo Mažeikių tremtinių choras „Atmintis“ (vadovė – Zita Gužauskienė).

Prisiminimais dalijosi žuvusiųjų partizanų giminės Irena Kimtienė, Rita Šilenienė ir kiti. Dalyvavo Viekšnių  ir Mažeikių jaunieji šauliai ir Šilalės rajono tremtiniai.

Renginio vedėjas Mažeikių kultūros centro meno padalinio vadovas Paulius Mylė pagal LPKS Mažeikių skyriaus surinktą medžiagą apžvelgė partizanų nueitą kovos kelią ir žūties aplinkybes.

„Žaibo“ būro vyrai apsilankydavo Ritinės kaime pas Virkšienę. MGB užverbavo jos dukterį Juzę. Pagal jos parodymus Židikų ir Ylakių garnizonai 1947 m. vasario 26 d. ties Kentaučių ir Kugių kaimais surengė pasalas. Po ilgo laukimo baltais apsiaustais aprengti kareiviai kovo 3 dieną 23 val. 40 min. pamatė į Kugių kaimą važiuojant roges su trimis ginkluotais partizanais. Susišaudymo metu nukautas partizanas Juozas Ronkauskis-Tulpė, gimęs 1918 metais Bukončių kaime. Nušautas ir arklys, priklausęs Sugaudžių kaimo gyventojui Juozui Pociui.

Kovo 4-ąją, 5 valandą, kita pasaloje buvusi kareivių grupė Kesmino sodyboje pamatė Kleopą Mulerį, kuris pabeldė į langą ir pašvietė žibintuvėliu. Kareivis Igaševas automato serija jį nukovė. Paėmė žuvusiojo K. Mulerio automatą PPŠ, anksčiau priklausiusį kovo 1-ąją nušautam MGB kareiviui Tarašievičiui, pistoletą „Parabellum“ ir granatą F-1. Kesmino sodyboje kareiviai aptiko bunkerį, kuriame rado sugedusį lėktuvinį radijo siųstuvą. Kitą dieną už 500 metrų nuo Kesmino sodybos rastas sužeisto Broniaus Griciaus automatas. Sodybos savininkas Kesminas ir nušauto arklio savininkas Sugaudžių kaimo gyventojas Vaclovas Pocius buvo suimti.

Juozo Ronkauskio ir Kleopo Mulerio kūnai Židikų miestelio aikštėje stribų niekinami išgulėjo apie savaitę, po to buvo nuvežti į Dautarų durpyną ir sumesti į duobę. Juozo Ronkauskio tėvas, pavasarį nuėjęs į durpyną, rado Kleopą Mulerį, įmestą į duobę žemyn galva, o jo sūnaus galva kyšojo iš duobės, ir vėjas šiureno plaukus... Vietinis kaimo pusbernis padėjo tėvui užkasti partizanų palaikus.

Juozo Ronkauskio sužadėtinė vėliau ištekėjo už Juozo brolio Bonifaco.

Broniaus Griciaus svainį, Ritinės k. gyventoją S. O. Židikų MGB užverbavo. Jo slapyvardis – „Stukas“. Jis pranešė, kad Užpelkių kaime pas Magdę Liutikienę, gimusią 1918 metais, 1947 m. balandžio 15 d. ateis Griciaus būrio partizanai. Gavę tokią žinią, Židikų MGB viršininkas kapitonas Devetjarovas ir jaunesnysis ltn. Matulionis su 11 garnizono kareivių apsupo Liutikienės namą. Naktį atėjo trys partizanai, bet, pajutę pasalą, pradėjo trauktis. Devetjarovas liepė kareiviui Bogdanovui raketomis apšviesti teritoriją. Kareivis iš 11 turėtų raketų šešias jau buvo praradęs, o iš likusiųjų iššovė tik viena. Kautynių metu nukautas partizanas Izidorius Pronckus-Vėjas, Branginėlis, gimęs 1927 metais Užpelkių kaime. Rastas ir paimtas jo rusiškas karabinas ir belgiškas pistoletas. Mūšio metu dar paimta partizanų angliška milinė su viršilos antpečiais, sovietų armijos vatinukas, pilotė su raudona žvaigžde, 40 šovinių, granata ir duonos kepalas.

Pagal agento Stuko pranešimą 21 Židikų MGB kareivis, vadovaujant kapitonui Devetjarovui ir leitenantui Masadovui, 1947 m. gruodžio 3 d. 22 valandą, apsupo Augzelių kaime Baranausko vienkiemį, kuriame buvo švenčiamas Barboros Baranauskaitės gimtadienis. 2 val. nakties iš namo išėjo žmogus. Pasaloje buvęs kareivis liepė jam stoti. Žmogus puolė bėgti, už 150 metrų nuo namo buvo pašautas. Tai buvo Liudvikas Pronckus-Artistas, gimęs 1929 metais Užpelkių kaime. Jis vėliau buvo nuteistas 25 metams lagerio.

Liudviko brolis Antanas Pronckus, gimęs 1925 metais, laisvėje išsilaikė ilgiau. 1951 m. sausio 13 d. jį, tuomet jau priklausiusį Gerulskio būriui, apsupo pas Žurienę Augzelių kaime. Kautynių metu sužeistas nusišovė.

Partizanų motina Julija Pronckuvienė ir jos duktė Stasė Pronckutė buvo suimtos ir nuteistos po 7 metus lagerio.

Ylakių stribai 1947 m. rugpjūčio 14 d., važiuodami pro Užpelkių kaimo Julijos Pronckuvienės sodybą, pamatė į daržinę bėgantį berniuką. Įtarė, kad kažkas daržinėje yra, dėl to ją apsupo ir rado tris vyrus. Iš sykio nušovė Aleksą Šetkų-Papartį, kuris jau anksčiau buvo sužeistas į ranką ir šoną per susišaudymą su Židikų stribu Buta. Joną Šetkų-Lakūną sužeidė, ir jis negalėdamas pabėgti nusišovė. Trečiam vyrui – Liudvikui Pronckui – pavyko išbėgti ir pasiekti mišką.

Trečias brolis Antanas Šetkus-Balandis, gimęs 1921 metais, kartu su Antanu Kačerausku-Vilku slėpėsi Latvijos miškuose Vainodės apylinkėse, Karklės, Lucės vienkiemiuose. MGB agento Čaikos Antanas Šetkus buvo išduotas ir 1948 m. sausio 14 d. paimtas nelaisvėn Latvijoje Vainodės apylinkėse, Lucės vienkiemyje. Nuteistas 25 metus lagerio. Grįžęs gyveno Pasvalyje.

Likusį vieną Antaną Kačerauską, jo brolis Emigijus, apkrovęs šienu, nuvežė į Mažeikių MGB legalizuotis. Vėliau jis buvo teisiamas Klaipėdoje.

1947 m. rugsėjo 16 d. Vadagių kaime žuvus būrio vadui Broniui Griciui (ten dabar stovi atminimo ženklas) buvo suimti ir nuteisti įvairiomis bausmėmis 14 asmenų. Po jo žūties būriui vadovavo partizanas nuo 1945 metų Pranas Liutikas-Bizūnas, gimęs 1916 metais, gyvenęs Palūšės kaime. Jis tapo Alkos  rinktinės vado pavaduotoju.

1948 m. vasario 28 d. Židikų apylinkėje, V. Mockaus sodyboje, stribai suėmė Aleksandrą Stonį-Algį, Šaulį, gimusį 1922 metais Mažeikiuose, vokietmečiu dirbusį pagalbinėje geležinkelio policijoje. „Žaibo“ būryje A. Stonys buvo nuo 1946 metų. Turėjo padirbtus dokumentus Mato Kivylio vardu. Juos buvo gavęs iš Alkos rinktinės vado K. Venckaus, mat ruošėsi su Ona Bručaite išvykti į Vilnių ir ten pasislėpti. Tai buvo paskutinis „Žaibo“ būrio partizanas.

Beje, Ona Bručaitė, vėliau Linkevičienė, grįžo iš Potmos lagerio ir gyveno Kuršėnuose.

Pranas Liutikas su broliu Adolfu Liutiku-Plienu, gimusiu 1930 metais, žuvo kautynėse su okupantais 1948 m. liepos 12 d. Skuodo r. Eršlos kaimo Laumaičių miške. Palaidoti Norvydžių kapinėse.

Albertas Ruginis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija