Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Likimai

Kur pušynai ošia, kur širdys myli...

75-osioms kun. Pauliaus Racevičiaus (1908 12 15–1933–1941 06 27) nužudymo metinėms

Kun. Paulius Racevičius. Fotografas J. Fišeris, Joniškis. ŽVM GEK-3148/1. www.limis.lt

„...kiekvienas džiaugsmas čia žemėje turi ašarą akyse, o kiekvienai ašarai yra džiaugsmo spindulys. Neieškok džiaugsmo pasaulio vieškeliuos, šokių salėse, restoranuose, alkoholyje, nuodėmės purve, žiaurume ir garbės troškime. Tu ten jo nerasi. Ieškok džiaugsmo ten, kur jis randamas: tiesiame pareigos kelyje, plačiame krikščioniškojo gyvenimo vieškelyje, lengvame tikėjimo ore, saulėtoj meilės žalumoje, sveikoj rimto darbo atmosferoj. Ten tu jį rasi. Žmogaus gyvenime nėra tokio vargelio, kuris neturėtų džiaugsmo spindulių. Gyvenimo džiaugsmo atstovė yra šypsena, o skausmo – ašara...“

Šiais žodžiais 1941 m. birželio 22 d. šv. Mišių metu Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje į tikinčiuosius prabilo kun. Paulius Racevičius. Jau buvo pasklidusi baisi žinia apie prasidėjusį karą. Kunigas su jam būdingu užsidegimu pasakė pamokslą, net nenujausdamas, kad jam gyventi likę tik penkios dienos... Pamokslo pabaigoje kapelionas dar prisipažino, kad tikintieji jam teikė jėgų ir ištvermės, saldino gyvenimą, jų meilė padėjo jam eiti pašaukimo pareigas, ir paprašė kai kada maldoje jį prisiminti.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Panų kalnas – krislas ateistams

Albertas Ruginis

Koplyčia Panų kalne

Važiuodami Sedos –Telšių keliu, dešinėje kelio pusėje rasime miške pastatytą pavėsinę, už jos – keliukas ir rodyklė į Panų kalną. Pavažiavę miško keliuku 1,4 km, pasieksime pušimis apaugusį, pelkėmis apsuptą ir padavimais apipintą alkakalnį.

Šis istorinis religinis paminklas minimas 1899 metais išleistame archeologiniame žemėlapyje. Vienas padavimų sako, kad XVIII amžiuje užėjus švedams, jaunos apylinkės moterys ir merginos pasislėpė kalne buvusioje slėptuvėje, o švedų kariai užvertė slėptuvės įėjimą. Kitas padavimas byloja apie tris jaunas merginas, besimeldusias ant kalnelio ir nuskendusias pelkėje. Žuvusiųjų atminimui prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo pastatyta medinė koplyčia, ten vykdavo pamaldos. Žmones įvairiomis intencijomis statė kryželius ir votais puošė koplyčią.

Atmintis gyva, o malda guodžia ir stiprina

Renginys parke prie kryžiaus tautos skausmui atminti

Telšių kalėjime kalinti ir ankstų 1941 metų birželio rytą Rainių miške buvo žiauriai nukankinti 76 politiniai kaliniai. Tarp jų – aštuoni kankiniai iš Gargždų bei aplinkinių kaimų. Ta negyjanti žaizda ir dabar šiurpina ir skatina melsti Dievą, kad tai niekada nebepasikartotų. 1941-ųjų Joninių savaitė buvo pati kraupiausia Lietuvos ir gargždiškių istorijoje – tremtis ir žvėriškos žudynės Rainiuose.

Neįprastai susikaupę rinkosi į Sumos šv. Mišias Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje birželio 19-ąją, sekmadienį, ne tik Gargždų parapijos žmonės. Žiaurūs Joninių savaitės įvykiai negrimzta užmarštin net ir 75 metams praėjus. Prie altoriaus stende buvo aštuonių Gargždų bei aplinkinių kaimų kankinių nuotraukos.

Po šv. Mišių visi giedodami nuėjo į parką prie kryžiaus tautos skausmui atminti. Parapijos vikaras kun. Audrius Undraitis akcentavo, kad žmonių stiprybės, ištvermės šaltinis tada buvo tikėjimas. „Jokie ginklai nepadės, jeigu nėra tikėjimo. Mes, tremties vaikai, žinojome, kur mūsų stiprybė, namai, Tėvynė“, – jautriai kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) narė parlamentarė Vincė Vaidevutė Margevičienė, gimusi traukinio vagone tremties metu. Mintimis apie jaunosios kartos patriotiškumo dvasios ugdymą, politikų atsakomybę, istorinės atminties puoselėjimą dalijosi Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis ir kiti. Buvusi gargždiškė Vitalija Brazaitienė, Rainiuose nukankinto Gribžinių mokytojo Antano Dibisterio dukterėčia, atkreipė visų dėmesį, kad sovietinė valdžia savo inkviziciją pirmiausia nukreipė prieš niekuo dėtus žmones: Lietuvos šviesuolius, kunigus, mokytojus, tautiškų organizacijų narius, tvarkingus, darbščius ūkininkus.