Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Oazė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse

Žemaičių Kalvarija – ne vien atlaidų sostinė

Juozas DAPŠAUSKAS

Žemaičių Kalvarijos herbas

Viename iš renginių prie Žemaičių Kalvarijos Bazilikos

Iki liepos 12 dienos Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos miestelyje vyks Didieji atlaidai. Tačiau šiais metais Žemaičių Kalvarija paskelbta ir viena iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių. Pirmoji mažoji kultūros sostinė 2015 metais buvo Naisiai, šiais metais jų skirtinguose Lietuvos regionuose yra dešimt.

Ištakos ir dabartis

Žemaičių Kalvarija (iki 1637 metų vadinta Gardais) – mažas miestelis Plungės rajone, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, prie Varduvos upės, įtekančios į Ventą. Tai – viena garsiausių Žemaitijos vietovių ir viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių, įtraukta į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią. Šioje istorinėje gyvenvietėje (pirmą kartą istorijos šaltiniuose ji paminėta 1253 metais), įsikūrusioje ant vaizdingų kalvų, išryškėja gamtos ir architektūros sąlytis, joje gausu pažintinių, gamtinių kultūros paveldo objektų.

Žemaičių Kalvarija – seniūnijos, kurią sudaro 26 kaimai, kuriuose gyvena 2500 žmonių, centras. Pačioje Žemaičių Kalvarijoje yra apie 780 gyventojų, vidurinė mokykla, biblioteka, paštas, kultūros centras, vaikų darželis, vaikų dienos centras, senelių globos namai, ambulatorija.

Bazilika

Dabartinė Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia yra jau ketvirtoji. 1896 metų gaisras paskatino baigti įgyvendinti architekto A. Kosausko parengtą projektą (bažnyčios atstatymo darbai baigti XX amžiaus pradžioje). Popiežius Jonas Paulius II 1988 metais bažnyčiai suteikė Mažosios Bazilikos vardą. 2006 metais popiežiškomis karūnomis vainikuotas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.

Kristaus kančios kelias

Kasmet liepos pradžioje sutraukiantys daugybę maldininkų vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, išsaugoję archajiškas žemaičių tradicijas. Būriai maldininkų lanko 19 koplyčių (20 stočių) Kristaus Kančios kelią (kalvarijas). Šv. Jono kalnas – senasis Gardų piliakalnis, ant kurio stovėjo pilis, vėliau – pirmoji Šv. Jono koplyčia. Dabar ant kalno yra dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Kryžauninkės kalne stovi trys Kryžiaus kelio koplyčios. Garsiąją Kryžauninkės koplyčią ištapė dievdirbys Kazys Varnelis. Žvizdro kalnas – senovės kuršių kapinynas. Čia stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Kapinės (Beržų kalnas) – buvusi aklavietė. Čia yra senųjų dominikonų, marijonų, kitų dvasininkų, knygnešių ir kitų žmonių kapai, stovi trys Kryžiaus kelio koplyčios.

Gardų ozas

Tai – kalvotas, puslankio formos pylimas, kalvagūbris, nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijoje į šiaurės vakarus besitęsiantis net 3,5 km. Jis susidarė ledyno tirpsmo vandenims suklosčius žvyrą ir smėlį ledo plyšyje. Vieno kilometro ilgio Gardų ozo pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke (4,4 km nuo Žemaičių Kalvarijos).

Šarnelė

Netoli Žemaičių Kalvarijos yra Šarnelė – nuo XVI amžiaus pradžios žinomas kaimas. Čia gimė, kūrė ir buvo palaidotas poetas Vytautas Mačernis. Kraštotyrininko Konstantino Bružo sumanymu, poeto mėgstamos vietos įamžintos Akmeninėse vizijose. Žemaičių Kalvarijoje veikia poeto Vytauto Mačernio muziejus, yra atminimo lenta, ženklinanti jo žūties vietą.

Kaimo viduryje yra legendomis apipintas Šarnelės piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu. Tai – archeologinis paminklas, kurio papėdėje buvo senovės gyvenvietė, o šalia – ir alkvietė. Kasinėjant piliakalnį rasta kuršių archeologinių radinių.

Bendruomenė „Gardai“

Bendruomenė „Gardai“ Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje įkurta 2003 metais. Ji rūpinasi, kad būtų gera gyventi, kad visos organizacijos (parapija, seniūnija, kultūros centras, mokykla ir bendruomenė) siektų vieno bendro tikslo ir dirbtų kartu. Nuo pat susikūrimo vykdo įvairias veiklas bei projektus.

Labai svarbu – pagalba žmogui. Dirbdama kartu su Baltijos labdaros fondu padėjo sunkiau besiverčiančioms bendruomenės šeimoms. Projektas tęsėsi šešerius metus, o jame dalyvavo daugiau kaip 100 šeimų. Įkūrė Amelijos Čėsna paramos fondą vaikams našlaičiams. Jis du kartus per metus skirdamas finansinę paramą, padeda pasiruošti mokyklai ir Šv. Kalėdoms.

Vykdomi kultūros ir švietimo projektai. Vienas jų – „Žymių žmonių ar įvykių įamžinimas“. Jo metu atidengtos penkios atminimo lentos, pastatyti paminklai poetui V. Mačerniui („Išeinančiam anapilin“) bei vyskupui M. Valančiui. Projekto „Kartu dainoj ir giesmėj“ metu įsigyta Bazilikos chorui ir moterų ansambliui koncertinių rūbų bei aparatūros. Žemaičių Kalvarijos miestelis ir jo kaimai turi turtingą istorinę praeitį, todėl bendruomenė rūpinasi tradicijų bei papročių puoselėjimu, stengiasi į savo veiklą įtraukti kuo daugiau gyventojų.

Rūpinamasi viešųjų erdvių ir pastatų renovacija bei jų pritaikymu bendruomenės poreikiams: pastatyta viešoji bendruomenės pirtis, sutvarkyta jos aplinka, renovuotas mokyklos stadionas, įrengtas skveras vyskupui Motiejui Valančiui, renovuotas poeto Vytauto Mačernio muziejaus pastatas.

Bendruomenės nariai visada padeda nelaimės ištiktiems, moterys aktyviai dalyvavo akcijoje „Numegzkime 1000 kojinaičių naujagimiams, kurie į šį pasaulį atėjo per anksti“, bendruomenės taryba kartu su seniūnijos socialinėmis darbuotojomis keletą metų organizavo akciją „Pasidalinkim“. Tiesiantiems pagalbos ranką dovanojami „Gerumo angelai“.

Populiarus „Gražiausios sodybos“ konkursas, siekiantis, kad daugėtų puošnių sodybų bei įstaigų.

Svarbiausi renginiai: liepos 30-ąją – tradicinė Žemaičių Kalvarijos miestelio šventė „Žemaičių Kalvarijai – 763“; rugsėjo 9-ąją – festivalis „Šviesos ieškok naktyje“ (dalyvauja šviesos efektus kuriančios grupės); spalio 15–22 dienomis – tradicinė rudens šventė „Gėrybių kraitė“ (dalyvauja amatininkai, ūkininkai, liaudies kolektyvai bei svečiai iš regionų). Lapkričio 11–12 dienomis – mėgėjų teatrų festivalis „Atlaidų pavėsy“.

Daugiau apie Žemaičių Kalvariją galima rasti internete: www.zemkalvarijakc.lt; www.gardai.lt, o parapijos tinklalapis – www.zemaiciukalvarija.lt.  

© 2016 „XXI amžius“