2016 m. liepos 15 d.    
Nr. 28
(2196)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kelionė Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio takais

Kelionės dalyviai su Musninkų
klebonu kun. Virgilijumi Balniu
Musninkų bažnyčios šventoriuje
prie Vasario 16-osios Nepriklausomybės
akto signataro kun. Alfonso Petrulio kapo

Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas, kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į šv. Mišias. Ne vienas, eidamas į jas, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas Stasiūnas, Kazimieras Pielutis, Leonas Smalinskas. Čia ir kun. Alfonso Petrulio, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, kapas. Centrinė miestelio aikštė pavadinta jo vardu. 2011 metais, Musninkų gimnazijos bendruomenei pageidaujant, gimnazijai buvo suteiktas Nepriklausomybės akto signataro kun. Alfonso Petrulio vardas. Kasmet Vasario 16-ąją musninkiečiai pagerbia šio Nepriklausomybės akto signataro ir kunigo atminimą.

Kun. Alfonsas Petrulis Musninkuose dirbo neilgai. 1928 metais jis buvo paskirtas į Musninkus ir klebonavo čia tik apie pusę metų. Eidamas aukoti šv. Mišių, mirė 1928 m. birželio 28 d. Užgeso tiesiog prie altoriaus. Kun. A. Petrulio ganytojiškasis darbas nebuvo lengvas. Jis daug kartų buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą, nes, nuvykęs į jam pavestą parapiją, rūpinosi, kad sielovada, kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Dvasininko darbą jis dirbo Bagdonavo filijoje, Joniškyje, Maišiagaloje, Nalibokuose, Marcinkonyse, Pivašiūnuose, Paparčiuose.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Įamžino partizanus

PUNIA. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje klebonas kun. Vytas Sabaliauskas aukojo šv. Mišias už žuvusiuosius Margio grupės štabo partizanus. Paskui renginys persikėlė į Aleksandravos kaimą. Čia atidengtas paminklas Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo partizanams. Jų pagerbimo ceremonijoje taręs įžanginį žodį sugiedoti Lietuvos himną pakvietė Punios seniūnas Gintautas Laukaitis. Paminklą pašventino klebonas kun. V. Sabaliauskas.

Partizanų žūties vieta po 68 metų įamžinta Inos Kavolynaitės-Kaškonienės ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus iniciatyva. Kaip pasakojo Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Punios filialo vyr. bibliotekininkė Irena Kaškonienė, 1948 m. liepos 1 d. Alytaus apskr., Alytaus valsč., Aleksandravos kaimo apylinkėse (dabar Punios seniūnija) MGB Alytaus apskrities čekistų grupė apsupo Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo bunkerį, kuriame žuvo keturi jauni partizanai: Juozas Kavolynas-Vaidila (g. 1923 m.), Jurgis Valiūnas-Sausis (g. 1911 m.), Petras Valiūnas-Ešerys (g. 1924 m.) ir Antanina Juršaitė-Valiūnienė-Lesnaja (g. 1923 m.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija