Žaizdos
kūne mūsų...

Laisvės daigai nelaisvės tamsoje

Drąsi ir pasiaukojanti vienuolė

S. Bronė Kibickaitė (1935 06 16–2016 06 21)

Iš kairės: s. Bronė Kibickaitė, s. Nijolė Sadūnaitė ir Liudvikas Simutis (priekyje – berniukas sibirietis) Sibire, Bogučanuose, 1977 m. lapkričio 1 d.

Birželio 21 dieną į amžinybę iškeliavo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos sesuo Bronė Kibickaitė. Ji buvo gimusi 1935 m. birželio 16 d.

B. Kibickaitė sovietmečiu kartu su sese Nijole Sadūnaite daugino ir platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ ir kitą religinę literatūrą. Kai 1974 m. rugpjūčio 27 d. KGB s. Nijolę Sadūnaitę areštavo, ji dirbo kartu su Vladu Lapieniu ir kun. Jonu Kastyčiu Matulioniu, buvo kagėbistų persekiojama, tardoma, nuolat jų agentų sekama ir jų dėka mėtyta iš darbų. Nepaisydama nieko ji ir toliau naktimis daugino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ ir kitą religinę literatūrą. Tam reikėjo didelės drąsos ir pasiaukojimo. Jos dėka teisme 1975 m. birželio 16–17 d. pasakytas s. Nijolės Sadūnaitės paskutinis gynybos žodis išvydo platųjį pasaulį. B. Kibickaitė lankė į Sibirą ištremtus sąžinės kalinius N. Sadūnaitę, kun. J. K. Matulionį, V. Lapienį, siuntė jiems siuntinius, lydėjo pas juos vykusius artimuosius.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę B. Kibickaitė 10 metų dirbo tikybos mokytoja ir buvo labai vertinama bei mokinių mylima kaip geriausia mokytoja. Už pasiaukojantį darbą Lietuvai jai buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Sesuo Nijolė Sadūnaitė

© 2016 „XXI amžius“