Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Laisvės daigai nelaisvės tamsoje

Pogrindinė spaustuvė „ab“

Inga Stepukonienė

Pogrindinės spaustuvės „ab“ šeimininkai Birutė ir Vytautas Andziuliai bei jų vaikai Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Sovietmečiu didelės reikšmės tautinei savimonei neabejotinai turėjo pogrindiniai lietuvių leidiniai. Lietuvos pogrindžio spauda gausumu, ypač 1975–1980 metais, išsiskyrė ne tik SSRS, bet ir Rytų Europoje, o pasipriešinimą sovietinei totalitarinei sistemai tęsęs pogrindinis savilaidos kunigų bei seserų vienuolių rengiamas leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (1972 m.), kurio leidėjų siekis buvo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje paskleisti informaciją apie Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių pažeidimus, apie protesto akcijas dėl neteisėtos valdžios pareigūnų veiklos, apie žmonių persekiojimą dėl politinių ir tautinių pažiūrų, buvo ilgiausiai be pertraukos ėjęs pogrindžio leidinys Sovietų Sąjungoje. Be ,,Katalikų bažnyčios kronikos“, sovietmečiu pogrindyje leisti leidiniai: „Laisvės šauklys“, „Ateitis“, „Lietuvos ateitis“ (1981–1983; Nr. 1–7; Povilas Butkevičius, Algirdas Patackas), „Vytis“ (1976–1980; Nr. 1–3, Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas, juos įkalinus, Nr. 4–6 – Vytautas Bogušis, Robertas Grigas), „Tautos kelias“ (1980–1981; Nr. 1–3), ,,Rūpintojėlis“, ,,Katakombos“ ir kiti. Nors jie buvo skirtingų idėjinių pakraipų, bet sudarė reikšmingą lietuviškos savilaidos dalį. Taigi sovietų okupacijos metais Lietuvoje nuolat veikė pogrindinės spaustuvės: pokario miškų spaustuves pakeitė puikiai užmaskuotos kaimuose ar miestų daugiabučiuose. Jas ir uolius bebaimius jų darbuotojus daugeliui šiandien sunku įsivaizduoti. Ne viena pogrindžio spaustuvė buvo susekta ir sunaikinta, jų organizatoriai įkalinti. Tačiau buvo ir ta vienintelė, kuri sugebėjo sulaukti Lietuvos laisvės.

Laisvės daigai nelaisvės tamsoje

Drąsi ir pasiaukojanti vienuolė

S. Bronė Kibickaitė (1935 06 16–2016 06 21)

Birželio 21 dieną į amžinybę iškeliavo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos sesuo Bronė Kibickaitė. Ji buvo gimusi 1935 m. birželio 16 d.

B. Kibickaitė sovietmečiu kartu su sese Nijole Sadūnaite daugino ir platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ ir kitą religinę literatūrą. Kai 1974 m. rugpjūčio 27 d. KGB s. Nijolę Sadūnaitę areštavo, ji dirbo kartu su Vladu Lapieniu ir kun. Jonu Kastyčiu Matulioniu, buvo kagėbistų persekiojama, tardoma, nuolat jų agentų sekama ir jų dėka mėtyta iš darbų. Nepaisydama nieko ji ir toliau naktimis daugino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ ir kitą religinę literatūrą. Tam reikėjo didelės drąsos ir pasiaukojimo. Jos dėka teisme 1975 m. birželio 16–17 d. pasakytas s. Nijolės Sadūnaitės paskutinis gynybos žodis išvydo platųjį pasaulį. B. Kibickaitė lankė į Sibirą ištremtus sąžinės kalinius N. Sadūnaitę, kun. J. K. Matulionį, V. Lapienį, siuntė jiems siuntinius, lydėjo pas juos vykusius artimuosius.