2016 m. rugpjūčio 19 d.    
Nr. 30
(2198)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Atsispirti sekuliarizmo iššūkiams

Apie popiežiaus Pranciškaus susitikimą su Lenkijos vyskupų konferencijos nariais

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus eidamas
su Krokuvos arkivyskupu kardinolu
Stanislavu Dzivišu sveikina tikinčiuosius

Pratęsiant praėjusį penktadienį pradėtą popiežiaus Pranciškaus vizito Lenkijoje apžvalgą, verta išsamiau aptarti jo pokalbį su tos šalies Bažnyčios hierarchais apie svarbias pastoracijos problemas. Nors kelionės programoje iš pradžių buvo numatyta Šventojo Tėvo kalba Lenkijos vyskupams liepos 27 dieną vykusiame susitikime Krokuvos katedroje, tačiau vėliau jis tai daryti atsisakė ir tiesiog atsakinėjo į ganytojams rūpimus klausimus. Broliško dialogo dvasia vykusio pokalbio metu ypač buvo akcentuojami naujosios evangelizacijos ir sielovados uždaviniai dabar Europoje vykstant nukrikščionėjimui ir progresuojant sekuliarizacijai. Šventasis Tėvas akcentavo Viešpaties tarnų – vyskupų, kunigų, vienuolių ir pastoracijoje dirbančių pasauliečių – artumo Dievo žmonėms poreikį. Buvo pabrėžtas atnaujintos tradicinės parapijų struktūros nepakeičiamumas bažnytinio gyvenimo vystymui. Žinoma, buvo kalbėta apie migraciją ir pabėgėlių priėmimą, pabrėžta krikščioniško dosnumo svarba.


Žolinės šventė mums leidžia pažvelgti į dangų

Popiežius Pranciškus pirmadienį pasveikino su Žoline, Marijos ėmimo į dangų liturgine iškilme, ypatingai Marijos globai pavedė gyvenimo naštos prislėgtas moteris ir prašė susipratimo ir santarvės visur, kur pasaulyje nuo karų kenčia nekalti žmonės. Šventasis Tėvas kalbėjo Marijos ėmimo į dangų iškilmės „Viešpaties Angelo“ maldos susitikime Šv. Petro aikštėje. Marija buvo pirmoji, įtikėjusi Dievo Sūnų ir priimta į dangų su siela ir kūnu. Pirmiausia Marija priėmė į savo rankas ir nešiojo Jėzų, kai jis buvo dar kūdikis. Ji yra pirmoji, kurią Jėzaus priėmė į savo rankas, kad būtų įvesta į amžinąją Tėvo Karalystę. Marijai, nuolankiai ir paprastai tolimo Romos imperijos kaimo mergaitei, kaip tik todėl, kad priėmė Evangeliją ir pagal ją gyveno, Dievas leido būti amžinybėje greta Sūnaus. Būtent šitaip Viešpats numeta nuo sostų galiūnus ir išaukština mažuosius. Marijos ėmimas į dangų yra gilus slėpinys, kuris svarbus kiekvienam iš mūsų ir mūsų ateičiai. Marija pirmoji žengia keliu, kuriuo eina visi, kurių gyvenimas krikštu susietas su Jėzumi taip, kaip Marijos gyvenimas susijęs su Juo. Ši šventė mums leidžia pažvelgti į dangų, leidžia išvysti naują dangų ir naują žemę, Kristaus priskėlimą iš numirusių ir galutinę pergalę prieš blogį. Todėl nuolankios Galilėjos mergaitės džiugesys, išsakytas „Magnificat“ giesmėje, pavirto visos žmonijos giesme. Žmoniją pradžiugino galėjimas pamatyti Viešpatį, nusilenkusį prie visų vyrų ir moterų, nuolankių kūrinių, kad visus pasiimtų į dangų. Viešpats nusilenkia prie nuolankiųjų, kad juos pakeltų, kaip girdėjome Marijos giesmėje „Magnificat“. Ji mums leidžia prisiminti daug skaudžių nūdienos situacijų, ypač gyvenimo naštos, prievartos siaubo prislėgtų moterų, galiūnų piktnaudžiavimu paverstų vergėmis, mergaičių, verčiamų dirbti nežmoniškus darbus, moterų, dėl vyrų godumo priverstų pasiduoti kūnu ir dvasia. Šioms moterims kuo greičiau tepriartėja taikos, teisingumo ir meilės gyvenimo pradžia, laukiant dienos, kai galutinai pasijus apkabintos rankų, kurios jų nežemina ir švelniai padeda eiti gyvenimo keliu dangaus link. Marija, daug gyvenime iškentėjusi mergaitė ir moteris, mums primena visas daug kenčiančias moteris. Prašykime Viešpatį, kad paimtų jas į savo rankas, nuvestų gyvenimo keliu ir išlaisvintų iš vergystės, sakė popiežius Pranciškus.


Olimpinė čempionė: „Mano dopingas – Jėzus“

Kun. Vytenis Vaškelis

Nors kai kurios sporto šakos paverstos komercija, pavyzdžiui, kai Vakarų Europos futbolo komandų sportininkai už milijonus eurų perkami ir parduodami kitiems klubams, ir tai meta moralinio sugedimo šešėlį futbolui, nes aikštėse faktiškai „kovoja“ milžiniški pinigai, vis dėlto sporto varžybose matome nepalyginamai daugiau žmogaus charakterio savybių ištobulinimo pavyzdžių nei šiurkščių bei negarbingų veiksmų, dergiančių sportininkus. Įsidėmėtini yra popiežiaus šv. Jono Pauliaus II žodžiai: „Vienas svarbiausių ir palaikytinų dalykų sporte yra tai, kad jis gali išlaisvinti jaunus žmones nuo apatijos ir abejingumo bei įkvėpti juose sveiką atletizmo jausmą“. Verta prisiminti, kad pokario metais šis būsimasis popiežius, studijuodamas teologiją Romoje, mėgo žaisti futbolą, su jaunimu praleisdavo atostogas slidinėdamas Sudetuose, plaukiojo baidare Lenkijos ežerais... Jis ir ankstyvaisiais popiežiavimo metais mėgo sportuoti ir buvo fiziškai tvirtas. Dėl to netgi kartais buvo vadinamas Dievo atletu.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija