Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Per Žolinę įamžino krašto savanorius

Prie atminimo lentų. Iš kairės: kun. Saulius Kasmauskas, kun. Paulius Marčiulionis ir Laima Žukauskaitė

Dainuoja folkloro ansamblis „Serbenta“

Atminimo lentos Leipalingio krašto savanoriams ir Vyties Kryžiaus kavalieriams

LEIPALINGIS. Rugpjūčio 15-ąją, pirmadienį, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje vyko graži iškilmė – buvo švenčiami tituliniai atlaidai – Žolinė, Marijos Ėmimo į dangų šventė, ir atidengtos bei pašventintos atminimo lentos iš Leipalingio kilusiems 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams ir Vyties Kryžiaus kavalieriams. Atlaidus vedė Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono kapelionato kapelionas teol. lic. kun. Saulius Kasmauskas. Prieš Sumą vyko Švč. Sakramento garbinimas, procesija aplink bažnyčią. Šv. Mišių pradžioje kunigas pašventino žolynus ir kitas, vasaros išaugintas gėrybes. Dvasininkas priminė, jog Švč. Mergelės Marijos paėmimas į dangų gyvenimo pabaigoje yra paskelbtas Katalikų Bažnyčios dogma 1950 m. lapkričio 1 d. popiežiaus Pijaus XII. Kunigas minėjo apie liaudyje nuo senų senovės švenčiamą Žolinę, kaip vasaros pabaigtuvių, išauginto derliaus, žolynų žydėjimo šventę. Tik žolynai nuvysta, o Dievo Žodis – amžinas. Marija su nuolankiu tikėjimu ištarė: „Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos...“ Dvasininkas aiškino dienos Dievo Žodžio skaitinius, Evangeliją (Lk 1, 39–56), kuri tiesiogiai kalba apie Mariją, palaimintą per amžius. Elzbietos šūksnis nusako visą Marijos slėpinio reikšmę. Marijos pavyzdys per Kristų, jos Sūnų, šiandien ragina kiekvieną žmogų įsižiūrėti į savo artimą. Atlaidų, maldos susitelkimo ryšys su Dievu, perkeičiantis žmogų, atskleidžia tikėjimą, primena, jog ateitis – amžinasis gyvenimas, prisikėlimas iš numirusių ir džiaugsmas su Dievu Amžinybėje. Iškilmingoje atlaidų liturgijoje Sumos choras (vadovas – Algis Sakavičius) giesmėmis garbino ir šlovino Dievą. Džiugino Vandos Kunickienės vasaros gėlėmis papuošta bažnyčia ir specialiai Žolinei sukurta kompozicija.

Parapijos klebonas kun. Paulius Marčiulionis dėkojo atlaidų dalyviams, jų vedėjui kun. S. Kasmauskui ir visiems, padėjusiems sukurti gražią šventę, dėkojo Dievui ir Švč. Mergelei Marijai, prašė Jos globos.

Po Atlaidų liturgijos visi rinkosi prie atminimo lentų savanoriams. Klebonas, sukalbėjęs specialią maldą, jas pašventino. Sugiedotas Lietuvos himnas. Renginį vedė Leipalingio pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejaus vadovė Laima Žukauskaitė. Ji padėkojo susirinkusiems dalyviams ir svečiams, atvykusiems pagerbti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Kalbėjo Seimo narė Kristina Miškinienė. Padėkojusi idėjos ir knygų apie nepriklausomybės kovotojus autoriui, žurnalistui Viliui Kavaliauskui už gražią iniciatyvą – įamžinti Lietuvos 100-metį laisvės kovotojų atminimą – džiaugėsi, jog ir leipalingiečiai įgyvendino šį sumanymą. Leipalingio seniūnas Antanas Krancevičius teigė, kad, jeigu ne to meto kovotojų vienybė ir patriotizmas, šiandien galėjo būti kita Lietuva, ir ragino saugoti ir atsiminti savo krašto savanorius. Žurnalistas V. Kavaliauskas pasidžiaugė, jog Leipalingis jam – istorinė vieta, susijusi su vaikyste. Tada jam teko pagulėti ligoninėje. Istorijos jis mokęsis iš mokytojo Algirdo Volungevičiaus. Jam Leipalingio kraštas yra neįprasta dvasingumo salelė – įamžinti net 85 kovotojai. Jų pavardės grąžintos į istoriją. Tą kilnų darbą padarė patys leipalingiečiai. L. Žukauskaitė pakvietė žuvusiųjų artimuosius pasidalinti prisiminimais. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Lukšo mokymo centro ekspertas viršila Ernestas Kuckailis papasakojo savo artimųjų, dalyvavusių Varviškės puolime, istoriją, džiaugėsi, kad pažįsta daug žmonių, kurie pakartotų tą patį dabar – narsiai ir ištikimai kovotų už Lietuvos laisvę. Šoliūnų giminės savanorių vardu kalbėjo R. Šoliūnienė. Angelės Ūselytės-Priekulienės, savanorio Juozo Ūselio dukters, vardu kalbėjo lituanistė Eugenija Sidaravičiūtė. Ji priminė, kaip savo krašto ginti išėjo savanoriai – klumpėti sermėgiai, keli turėję vieną šautuvą. Apie juos istorikas H. Gudavičius yra pasakęs, jog savanorio nemainytų netgi į kunigaikštį Kęstutį. Kalbėtoja drąsiai teigė: „Jei nebūtų savanorių, nebūtų ir Lietuvos“. Kelias patriotines dainas padovanojo folkloro ansamblis „Serbenta“ (vadovė – Aleksandra Petravičienė). Poetė Ona Bleizgienė perskaitė eilėraštį, skirtą Lietuvos savanoriams, ir ragino išgirsti kovotojų šauksmą: „Stiprybės semkitės iš praeities“.

Alvyra Grėbliūnienė

Autorės nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“