2016 m. rugsėjo 2 d.    
Nr. 32
(2200)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Prezidentė pagerbė Holokausto aukų atminimą

Molėtuose pagal žydų tautos
papročius masinės kapavietės vietoje
padėti atminties simboliai – akmenukai
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Rugpjūčio 29 dieną, pirmadienį, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Izraelio ambasadoriumi Amiru Maimonu aplankė prieš 75 metus Molėtuose įvykdytų žudynių vietą ir tylos minute pagerbė Holokausto aukų atminimą. Šalies vadovė pagal žydų tautos papročius  masinės kapavietės vietoje padėjo atminties simbolį – akmenuką. Taip  simboliškai buvo pradėtas Atminties maršas, kurį organizavo Molėtuose nužudytų žydų artimieji kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei šalies visuomenininkais ir kultūros atstovais. Molėtų krašto muziejuje surengta paroda „Mūsų Molėtų žydai“.

Nacių okupacijos laikotarpiu 1941 m. rugpjūčio 29 d. Molėtuose buvo išžudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Tuo metu tai sudarė beveik trečdalį visų miestelio gyventojų.

Prezidentė pabrėžė, jog Holokaustas yra visos Lietuvos tragedija, kurios metu žiauriai nužudyti šimtai tūkstančių mūsų šalies piliečių žydų. Jų atminimas yra bekompromisis įpareigojimas visiems Lietuvos žmonėms kovoti su neapykanta, prievarta, diskriminacija ir abejingumu, gerbti ir ginti šalia esančiuosius. Šalies vadovės teigimu, labai svarbu, kad Atminties maršo idėja susilaukė tokio didelio visuomenės ir ypač jaunimo palaikymo. Pasak Prezidentės, tai rodo, kad Lietuvos žmonės keičiasi, atsikrato primityvių stereotipų, tampa atviri ir tolerantiški, puoselėja ir gina žmogiškąsias vertybes.

Masinės kapavietės vietoje naujai pastatytas granito paminklas ir įrengtas memorialas. Jo autorius – Lietuvos ir Izraelio skulptorius Davidas Zundelovičius.

Šią savaitę Atminties maršai surengti ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kur prieš 75 metus žiauriai išžudyti žydų tautybės žmonės.

Štai Biržuose holokausto 75-osios metinės paminėtos atminties eisena. Jos dalyviai pakartojo kelią, kuriuo 1941-aisiais vokiečiai vedė sušaudyti žydus, kurie tuo metu sudarė pusę Biržų gyventojų.

Atminimo eisena žygiavo pro žydų gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus – senelių namus, religinę mokyklą, sinagogą. Kartu su diplomatais, žydų rabinais iš Lietuvos ir užsienio, visuomenės veikėjais atminimo keliu ėjo ir paskutinio Biržuose gyvenusio žydo duktė. Šiuo keliu vesti sušaudyti ir jos seneliai. Eisenos dalyviai aplankė ir vienas seniausių Lietuvoje žydų ir karaimų kapines. Jose – per 2000 paminklų. Per kelerius metus biržiečių ir tarptautinio projekto dalyvių kapinės sutvarkytos, iššifruota dalis pavardžių. Malda ir muzika pagerbtas čia palaidotųjų atminimas. Pirmą kartą į Biržus atvyko JAV ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis ir Niujorko miesto Bruklino sinagogos vyriausiasis rabinas. Iš Biržų kilę jų protėviai. „Čia būdamas jaučiuosi tarsi dalelė savo gausios šeimos, gyvenusios Biržuose. Čia būdamas dar labiau sutvirtinsiu su jais ryšius, o išvažiuodamas jausiuosi didžiulės šimtmečius siekiančios grandinės neatsiejama dalimi“, – teigė rabinas Marvinas Šnaideris. 1941-aisiais Biržuose gyveno daugiau kaip 3000 žydų, rugpjūčio 8-ąją šalia miesto esančiame miške jų sušaudyta apie 2400, iš jų – 900 vaikų. Žydų mirties kelią pažymėjo 2400 žvakučių.

Be to, sekmadienį Lietuvoje pradėti montuoti „Atminimo akmenys“, kuriais įamžinti Holokausto metu žuvę Lietuvos gyventojai.

Pirmasis renginys vyko Kaune Laisvės al. 3 ir Krėvos gatvės kampe. Čia tarpukariu veikė trekas, kuriame treniravosi dviratininkas Isakas Anolikas, 1924 metais Lietuvai atstovavęs pirmosiose valstybei Olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.

Antradienį Vilniaus šaligatviuose atsirado variu dengti „Atminimo akmenys“, įamžinsiantys aštuonis Holokausto metu žuvusius vilniečius. „Atminimo akmenis“ įrengė tarptautinio projekto autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. Rugpjūčio 30 dieną prie pastato, kuriame mokėsi Vilniaus geto metraštininku vadinamas Icchokas Rudaševskis, vyko Vilniaus „Atminimo akmenų“ atidarymas. Rūdninkų gatvėje 8 įmontuota atminimo lentelė talentingam paaugliui, savo dienoraštyje aprašiusiam gyvenimą Vilniaus gete. Sąsiuvinis išliko, o I. Rudaševskis dingo vienoje iš masinėmis kapavietėmis virtusių duobių Paneriuose. „Atminimo akmenys“ Vilniuje įrengti vegetariško restorano savininkams Faniai ir Lazarui Levando, gydytojams Samueliui Margoliui ir Jakovui Vygodskiui, Lejbai, Chajai ir Lejai Šemiavičiams.

Iš viso Lietuvos miestų šaligatviuose atsirado 19 „Atminimo akmenų“. „Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. Didžiausias memorialas po atviru dangumi „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę aštuoniolikoje Europos valstybių ir daugiau nei 53 000 vietų, Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos Lietuvoje buvo nužudyta apie 195 tūkst. žydų, karo pabaigos sulaukė tik apie 10 proc. gyvenusiųjų šalyje.

XXI

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija