2016 m. rugsėjo 2 d.    
Nr. 32
(2200)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Ar mes verti laisvės?

Kai žuvusiųjų kapai težinomi Dievui...

Dim. vyr. ltn. Marija Jakimavičienė,

1991 metų savanorė

Antakalnio karių kapinės.
KAM paminklas su užrašu:
„Žuvusiems už Tėvynę.
Jų kapai žinomi Dievui“

Antikos laikų filosofai ir mąstytojai sakė, kad tauta, kuri užmiršo ir nebežino savo istorijos, yra pasmerkta žlugti. Tauta, kuri negerbia ir neprižiūri už savo valstybės laisvę žuvusiųjų kapų, irgi pasmerkta.

2014 metų rudenį, po Vėlinių, su istorike ir archeologe Vida Girininkiene ir Atsargos karininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininku plk. Žibu Antakalnio kapinėse ieškojome mūsų karių savanorių kapų. Mokslininkė parodė apie 50 apžėlusių kapų, išdėstytų lygiomis eilėmis, be jokio kryželio ar lentelės. Kitoje tako pusėje – tvarkingi lenkų karių kapai su paminklais. Juos tvarkė Vilniaus miesto Vladislavo Sirokomlės mokyklos pradinukai su mokytoja. Jie rinko išdegusias žvakes, nuvytusias gėles, šakas. Galima nemėgti Pilsudskio ir Želigovskio, bet reikia nulenkti galvas matant, kaip lenkai auklėja savo vaikus patriotine dvasia. O mes? Mums tai tolygu fantastikai. Įdomu, kaip mes atrodome lenkams, apleidę ir neprižiūrintys savo karių kapų? Galima būtų sukviesti vilniečius į talką ir sutvarkyti. Už kelių šimtų metrų nuo kapinių yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Galima sakyti, kad kariūnai neauklėjami karine patriotine dvasia, neugdomas pareigos jausmas gerbti ir tvarkyti žuvusiųjų už Tėvynės laisvę kapų. Dar yra ir Krašto apsaugos ministerija, Generalinis štabas, „Geležinis Vilkas“, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, šauliai ir šauliukai, skautai, begalė visokių partijų, organizacijų, besidedančių patriotinėmis, Seimo nariai su savo padėjėjais, Vyriausybės nariai ir susipratę vilniečiai. Reikia tik noro.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

„Ave Marija“ – partizanų atminimui

Kautynių vietoje išskleidėme vėliavą

Liepos 9 dieną bridome istoriniu Lietuvos partizanų kovų taku. Laikas daug ką užgydo ir pakeičia, bet istorinė tautos atmintis išlieka Lietuvos žmonių prisiminimuose, knygose, toje žemėje, kuri užtraukia prieš daug metų padarytas žaizdas.

Prieš 65 metus, 1951-ųjų liepos 7 dieną, Sosių miške pakvipo paraku. Gindami savo vertybes, kovėsi Bakainių, Peiksvos, Narušių, apylinkių artojų vaikai. Dvidešimtmečiai nebegrįžo namo, bet buvo suguldyti Dotnuvoje ant grindinio. Vincas Sereika, Liudas Auga, Boleslovas Klimas, Vaclovas Rabačiauskas 1990 m. rugsėjo 1 d. surasti ir perlaidoti Dotnuvos kapinėse. Liepos 9 dieną Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje už žuvusiuosius klebonas kun. Artūras Stanevičius aukojo šv. Mišias, Visuotinėje maldoje meldėme Viešpatį, kad Lietuvos jaunimui nereikėtų imti ginklo į rankas, kad jis gyventų taikiame pasaulyje, savo jėgas atiduotų kilniam darbui, kūrybai, kurtų šeimą, mylėtų, būtų laimingas, kad Viešpats saugotų ir malonėje laikytų visą mūsų tautą, kad būtume tvirti tikėjime, vieningi ir susitelkę darbuose, gerbtume tai, kas protėvių krauju iškovota, saugotume bei įprasmintume istorinę atmintį. Prašėme dangaus karalystės atpažintiems, perlaidotiems ir tiems kovotojams, kurių vardai nežinomi, kurie likę gulėti svetimoje žemėje, už tremtinius bei kalinius.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklas tremtiniams Galiašore

Genius BALIUKEVIČIUS

Paminklas tremtiniams Galiašore. Projekto
autorius – profesorius Jonas Gudmonas

2015 m. rugsėjo 15 d. septyni asmenys planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 metais buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti. Projekto sumanytojai dalyvavo konkurse geridarbai.lt, tačiau prizinės vietos ir atitinkamos pinigų sumos nepavyko laimėti. Tuomet VGTU „Inžinerijos“ bėgimo mėgėjų klubo, kuriam priklauso šių eilučių autorius, prezidentas Stasys Čirba kreipėsi į visuomenę, prašydamas paremti kilnią iniciatyvą nors ir nedideliu įnašu. Taurūs tautiečiai atsiliepė į kreipimąsi, paaukojo 1370 eurų, bet paminklo statybai paskaičiuota suma – apie 5000 eurų, taigi, trūkumas nemažas. Pakankamos sumos tąsyk nesurinkus, teko kelionę atidėti.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija