2016 m. rugsėjo 16 d.    
Nr. 34
(2202)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Žaizdos
kūne mūsų...


XXI Amžius


Lietuvos jūrų karininkas Ričardas Nakas

Ričardo Nako – ateitininko, Lietuvos jūrų karininko, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvio – gimimo šimtmečiui

Aleksandras Sakas

Ričardas Nakas Breste
su Ecole Navale aspiranto
uniforma 1938–1939 metais

Ričardas Bernardas Nakas gimė 1916 m. liepos 31 d. Latvijoje, Mintaujoje (dab. Jelgava), vargonininko šeimoje. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, dalyvavo tautininkų valdžios uždraustoje moksleivių ateitininkų veikloje.

1935 metais baigęs gimnaziją, Ričardas Nakas studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete. 1936 metais buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 metais baigė Karo mokyklą, pėstininkų jaunesniojo leitenanto laipsniu paleistas į atsargą.

1937 metų pabaigoje Lietuvos Krašto apsaugos ministerija paskelbė konkursą norintiems studijuoti Prancūzijos karinio laivyno mokyklose. Ričardas Nakas, kaip geriausiai išlaikęs atrankos egzaminus (prancūzų kalba, istorija, geografija, matematika, mechanika, fizika), 1938 metų vasarą su Krašto apsaugos ministerijos stipendija buvo pasiųstas į jūrų karo mokyklą Ecole Navale Breste, Prancūzijoje.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Ričardas Nakas grįžo į Lietuvą. 1940 m. vasario 16 d. jam buvo suteiktas jaunesniojo jūrų leitenanto laipsnis ir jis pradėjo navigacijos karininko tarnybą mokomajame karo laive „Prezidentas Smetona“ Šventosios uoste.

Ričardas Nakas laisvai kalbėjo prancūziškai, gerai mokėjo anglų ir rusų kalbas. Ėmėsi tvarkyti lietuviškąją jūreivystės terminiją, kurios naujai jūrinei valstybei verkiant reikėjo. Nuveikė nemažai, tačiau jūreivystės terminų žodyno išleisti nespėjo – dvi tironiškų režimų valstybės pradėjo Europoje „teritorinius pertvarkymus“, atnešusius daugybę nelaimių.

1940 metų liepą, sovietiniams okupantams išformuojant karo laivo (jau pervadinto „Pirmūno“ vardu) įgulą, trys karininkai – kapitonas leitenantas Povilas Labanauskas, leitenantas Vytautas Kuizinas ir jaunesnysis leitenantas Ričardas Nakas – nepakluso okupacinės vadovybės įsakymui evakuotis į krantą, nedidele burine jachta prasmuko iš saugomo uosto į jūrą ir pasiekė Klaipėdą, čia buvo vokiečių internuoti. Vokiečiams užėmus Lietuvą, Ričardas Nakas grįžo į tėvynę (dr. G. Surgailio knygoje „Lietuvos karinis laivynas 1935–1940“ parašyta, kad emigravo į Švediją; tikimės, kad vėlesniuose leidimuose klaida bus ištaisyta). Kaune įsijungė į antinacinę rezistenciją, buvo Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) narys. 1942 metais vedė našlę Ireną Racevičiūtę-Darčkienę. 1943 metų rugpjūčio pradžioje gestapas Naką su kitais šešiais LLKS spaudos leidėjais (Vladu Bakūnu, Kaziu Brazausku, Jonu Grudzinsku, Stepu Malinausku, Vladu Ramanausku ir Zigmu Zubriu) suėmė. Kalino Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Įkalčių nesurinkęs, gestapas Ričardą Naką po pusmečio paleido (ne visiems taip pasisekė – kai kurie pateko į Dachau mirties stovyklą).

Artėjant antrai sovietų okupacijai, Nakas su nėščia žmona ir kūdikiu sūnumi traukėsi iš Lietuvos, bet dėl žmonos būklės turėjo grįžti. Prisidengęs žmonos pirmojo vyro Darčkaus pavarde, įsidarbino Kauno meteorologijos stotyje. Nuo 1944 metų birželio buvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys. Platino antisovietinę literatūrą, gamino antspaudus ir štampus fiktyviems dokumentams, kuriais aprūpindavo besislapstančius bendražygius. 1945 metų sausį sovietinis saugumas Ričardą Naką-Darčkų susekė ir suėmė. Po žiaurių tardymų 1945 metų rugpjūtį karinis tribunolas nuteisė už antitarybinę veiklą dešimčiai metų. Kalėjo Vorkutlage, paskui Minlage (Komių ATSR). Kartu su juo kentę žmonės pasakojo, kad ir nelaisvėje Ričardas Nakas išliko Lietuvos patriotu, dalyvavo lagerių sukilimuose.

Irena Nakienė su vaikais Algimantu ir Audrone tremties išvengė, palikusi namus ilgai slapstėsi pas gerus žmones.

R. Nakas po dešimties kalinimo metų laisvės neatgavo – liko tremtyje toje pačioje Komijoje. Per bado, šalčio ir sekinančio darbo lageryje metus buvo visiškai praradęs sveikatą, sužalotu veidu, pažeistais kalbos padargais. Toks R. Nakas 1958 metais grįžo į Lietuvą. Buvo apgyvendintas Akmenės invalidų namuose. Jam tebuvo šiek tiek daugiau kaip keturiasdešimt...

Žuvo 1963 m. sausio 27 d. tamsoje partrenktas sunkvežimio. Palaidotas Akmenėje.

Ričardo Nako palikimas – pirmasis lietuviškų jūrinių terminų žodynas „Jūriniai įvardai“. Žodyną papildė ir 1992 metais išleido buriuotojas Bronys Stundžia.

Šaltiniai:

1. Gintautas Surgailis, Lietuvos karinis laivynas 1935–1940, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilnius, 2003.

2. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1958, V tomas, Vilnius, 2005.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija