Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Esperantininkų suvažiavimas

Bronius VERTELKA

Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas suvažiavimo atidarymo iškilmėje

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje šv. Mišias esperanto kalba aukoja Žagarės klebonas kun. Marius Dyglys.

Dailininkas Povilas Šiaučiūnas savo kūrybos parodos atidaryme

Rugsėjo 10–11 dienomis Panevėžyje vyko antrasis katalikų-esperantininkų suvažiavimas, pagyvinęs 513-ąjį gimtadienį šventusio miesto kultūrinį gyvenimą. Be dalyvių iš įvairių šalies vietovių, buvo svečių iš Latvijos ir Prancūzijos.

Renginys prasidėjo Kristaus Karaliaus Katedroje šv. Mišiomis, kurias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Jis paaiškino, kodėl negalima esperanto kalba aukoti šv. Mišių, nors yra ją mokantis kunigas. Mat paprastai šeštadieniais būna nemažai užsakytų šv. Mišių už mirusiuosius, todėl šv. Mišios tą rytą aukotos lietuviškai ir už mirusiuosius, ir už katalikų-esperantininkų suvažiavimo dalyvius, jo svečius, organizatorius, rėmėjus bei mirusius esperanto draugijos narius.

Po šv. Mišių Katedroje vyko sakralinis koncertas (esperanto kalba). Panevėžio muzikinio teatro smuikininkė Sigita Railaitė atliko Franco Šuberto (Franz Schubert) „Ave, Maria“, vokalinis ansamblis „Tolmėja“ (vadovė – Vaida Nevulienė) – Fr. Šuberto „Sanctus“, Mary Lym Lightoot „Dona Nobis Pacem“ („Suteik mums ramybę), Šv apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Vaikų ir jaunimo choras (vadovė – Liuda Vėžytė) – V. Liaudanskaitės-Vaitkevičienės „Pagal šv. Pranciškų“, Panevėžio mišrus choras „Godos“ (vadovė – Jelena Urbutienė) – A. Rosewyg „Ave, Maria“.

Po koncerto Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (Parko g. 19) vyko katalikų-esperantininkų suvažiavimo atidarymo iškilmė. Šioje švietimo įstaigoje ugdomas katalikiškumas, propaguojamos kun. A. Lipniūno idėjos. O mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė – 2015 metų populiariausias žmogus Panevėžyje, miesto politikių klubo „Veiklios moterys“ prezidentė – prijaučia esperantininkams. Ji sakė, kad minčiai Aukštaitijos sostinėje surengti katalikų-esperantininkų suvažiavimą pritarė naujasis Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, gautas ir miesto valdžios pritarimas, ypač miesto Tarybos narės, Savivaldybės Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Loretos Masiliūnienės. D. Kriščiūnienė perskaitė ilgoką rėmėjų sąrašą, o aktyviai prisidėjusiems prie suvažiavimo rengimo įteikė padėkas. Seimo nario Povilo Urbšio padėkas įteikė jo padėjėja Lina Kiršaitė. Susirinkusiems prasmingo darbo palinkėjo vysk. J. Kauneckas, perduoti žodiniai Seimo narių Rasos Juknevičienės, Domo Petrulio, Egidijaus Gaidamavičiaus sveikinimai. Žodį tarė suvažiavimo svečiai – Kristian Dardenn iš Prancūzijos ir Margarita Zelve iš Latvijos. Pasisakymus esperanto kalba į lietuvių kalbą vertė miesto Esperantininkų klubo „Revo“ pirmininkė Vida Kulikauskienė. Tylos minute buvo pagerbtas mirusių esperantininkų atminimas, vyko bendras mokyklos šokėjų grupės „Liepsna“ ir miesto Moksleivių namų šokėjų grupės „Seliavi“ pasirodymas.

O suvažiavimą atidarė Žagarės klebonas kun. Marius Dyglys. Beje, jis organizavo ir pirmąjį katalikų-esperantininkų suvažiavimą,

Paskui visi pakviesti į žinomo dailininko, esperantininko Povilo Šiaučiūno grafikos darbų parodą mokyklos erdvėse. Užklaustas apie tai, kodėl jo kūryboje vyrauja varna, 200 parodų surengęs menininkas sakė: „Tai – paprasto, užguito ir skriaudžiamo žmogaus simbolis“. Rengiant parodą Kalmare (Švedija), viena moteris ją apžiūrinėjusi apsiverkė. O mokyklos valgykloje buvo pristatyti esperantininkės Audronės Šidlauskienės, jau mirusios, darbai. Prisiminimais apie mokytojos ir dailininkės gyvenimą bei kūrybą dalijosi jos vyras Vilius Šidlauskas. Ant stalų jau laukė mokyklos virėjos pagaminti valgiai.

Po pietų direktorė D. Kriščiūnienė pakvietė susipažinti su mokykla. Tokių, kaip ši, Lietuvoje yra penkios. Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje vidutiniškai mokosi 60–70 vaikų, atvykusių iš 9 rajonų. Maždaug pusė jų gyvena bendrabutyje. Moksleiviai per dieną maitinami 5 kartus. Baigę 10 klasių, vidurinį išsilavinimą gali įgyti Vilniaus gimnazijoje. Tarp mokyklos auklėtinių yra studijavusių ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Mokykloje jie mokomi anglų kalbos. Buvo ir norinčių pramokti esperanto kalbos grupė, jai neblogai sekėsi.

D. Kriščiūnienė perspėjo: jokiu būdu negalima moksleivių apkalbėti – jie supranta iš lūpų. Nelaukia jie ir atostogų – tokiems reikalingas nuolatinis bendravimas. Mokyklos, kuri kitais metais švęs 25 metų jubiliejų, direktorė pamokė net gestų kalbos. Nėra ji tokia sudėtinga.

Grįžusieji į mokyklos salę klausėsi Vytauto Šilo paskaitos esperanto kalba apie prelatą Adomą Dambrauską-Jakštą, o mokyklos kieme pasodino esperantininkų ąžuoliuką.

Sekmadienio ryte suvažiavimo dalyviai suko į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kurioje šv. Mišias esperanto kalba aukojo Žagarės klebonas kun. Marius Dyglys. Jaunas, besišypsantis kunigas bemat „prisijaukino“ tikinčiuosius. „Esu sužavėtas bažnyčios grožio ir didingumo, nes joje lankausi pirmąjį kartą ir čia aukojau šv. Mišias. Esu nustebęs, kaip šventovės Vaikų ir jaunimo choras taip greitai išmoko giedoti esperanto kalba. Mano Panevėžyje sutikti žmonės atrodė nuoširdūs, atsidavę Dievui ir tikėjimui. Lengva buvo bendrauti su Panevėžio vyskupais ir kunigais, tokie jie buvo supratingi. Iš čia išsivešiu tik malonius prisiminimus“, – po šv. Mišių „XXI amžiaus“ užkalbintas teigė kun. M. Dyglys.

Bažnyčioje vyko sakralinės muzikos koncertas (esperanto kalba). Lurdo giesmę (žodžiai iš liturginio maldyno) atliko Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Vaikų ir jaunimo choras, Fr. Šuberto „Sanctus“, J. Dambrausko „Malda už Tėvynę“ – Panevėžio mišrus choras „Godos“, Aleksander Gretchanino „Cantate Domino“ („Giedokime Viešpačiui“) – vokalinis ansamblis „Tolmėja“, Cachini „Ave, Maria“ – Panevėžio muzikinio teatro smuikininkė Sigita Railaitė.

Po koncerto katalikai esperantininkai ėjo lankyti mons. Jono Juodelio kapo bažnyčios šventoriuje. Prie jo amžino poilsio vietos uždegė žvakutę, padėjo gėlių. Dalijosi prisiminimais apie iš Anykščių rajono kilusį Panevėžio garbės pilietį, ilgametį Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kleboną, Sibiro lagerių kankinį, esperantininką, mokėjusį daug kalbų.

Paskui esperantininkai vyko į Piniavoje veikiantį privatų Klemento Sakalausko muziejų. Visus nustebino, kaip vienas žmogus sugebėjo surinkti į vieną vietą tokį įvairių eksponatų kiekį. Renginio dalyviai klausėsi P. D. Vidrinskienės paskaitos apie kun. Joną Totoraitį.

Suvažiavimo dalyviai aplankė netoli Uliūnų besipuikuojantį Bistrampolio dvarą, žvalgėsi po Panevėžį, dalyvavo miesto 513-ojo gimtadienio renginiuose.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“