Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Sektinas pavyzdys kiekvienam

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Vyskupas jubiliatas Juozas Žemaitis MIC prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriaus

Šv. Mišių auka Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

Rugpjūčio 30 dieną Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo Bazilikoje – ypatinga šventė: vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC minėjo 90-ąjį gimtadienį. Šv. Mišiose, kurios aukotos prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC altoriaus, dėkota Dievui už suteiktus gyvenimo metus, už Aukščiausiojo globotą tarnystę Dievui ir žmonėms.

Šv. Mišių aukai vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kartu meldėsi jubiliatas vysk. emeritas Juozas Žemaitis MIC, vyskupas ordinaras Rimantas Norvila ir septyni kunigai: šios parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, kun. jubil. Ignas Plioraitis, kun. jubil. Vytautas Užkuraitis, kun. Jonas Katulis SJ, kun. jubil. Bronius Gimžauskas, kun. Vladas Luzgauskas, kun. jubil. Vytautas Kazimieras Pesliakas.

Pamoksle kardinolas Audrys Juozas Bačkis dėkojo Dievui už viską, ką jis padarė vyskupo Juozo rankomis. Pamokslininkas priminė ilgą jubiliato sielovadinę kelionę, prasidėjusią 1949 m. rugsėjo 25 d., kai jis buvo įšventintas į kunigus. Tuo sunkiu okupacijos metu kunigui reikėjo atlaikyti valdžios spaudimą ir išlikti Kristaus Žodžio skelbėju.

Visur, kur tik teko darbuotis, užimant įvairias pareigas – Veiveriuose (stažistas), Marijampolėje (vikaras), Simne (klebonas), Šakiuose (klebonas, dekanas) – parapijiečiai patyrė kunigo meilę, jo pastangas ir rūpinimąsi sielų išganymu. Jis ištikimai valandų valandas praleidžia klausykloje, nebijo jaunuolių kviesti į seminariją.

Atgimimo aušroje, 1989 m. kovo 18 d., konsekruotas vyskupu, rūpinosi atstatyti sugriautas bažnyčias, ypač gyvąją Bažnyčią, rūpinosi pašaukimais.

Eminencija akcentavo glaudų vyskupo Juozo Žemaičio ryšį su Kristumi. „Jūsų gyvenimas – nuostabus pavyzdys, liudijantis, kad ištikimybė Dievui ir pačiam atneša laimę“, – kalbėjo kardinolas. Kunigų šventimo dieną Jėzus ateina ir kartu su įšventintuoju gyvena – čia ir yra tikrasis ištikimybės šaltinis. Turi išlikti ryšys su Dievu.

Vyskupas Juozas gerai suprato Švč. Mergelės Marijos svarbą. Meilė Marijai jį mokė būti jautriu ganytoju.

Mišių pabaigoje jubiliatas – vyskupas Juozas Žemaitis MIC nuoširdžiai dėkojo kardinolui, vyskupui, kunigams už šv. Mišių auką, dėkojo seserims vienuolėms, giminaičiams, visiems svečiams už dalyvavimą šv. Mišiose ir maldas.

Ekscelencija priminė savo kelią į kunigystę – ne tik šeima, bet ir visa giminė buvo giliai tikinti. Giminėje netrūko ir kunigų: vyresnysis brolis Saliamonas – kunigas, viena sesuo – vienuolė, trys mamos broliai – kunigai. Kai vyresnieji jam, vaikui, kalbėdavo apie kunigystę, jis nieko nesakė, bet širdy galvojo: „Gana jau tų kunigų mūsų giminėj!“ Jis galvojo tapti pedagogu: patiko istorija, gerai sekėsi užsienio kalba... Tačiau mokykloje į jo rankas netikėtai pakliuvo knyga apie šv. kunigą Joną Bosko. Perskaitęs knygą giliai susimąstė, ėmė svarstyti: „Juk ir kunigu būnant galima įprasminti gyvenimą!“ O galutinį apsisprendimą nulėmė vėlesni įvykiai. 1945 m. vasario 16 d. mokykloje sugiedojus Lietuvos himną, keletas vyresniųjų klasių mokinių (tarp jų ir Juozas Žemaitis) buvo suimti tardomi, nesutikus bendradarbiauti, nuvežti į kalėjimą. Jo sąlygos jaunuolį pribloškė. Ir jis sau sakė: „Dieve, jei ištrauksi iš šio pragaro, tikrai būsiu kunigas!“

Baigęs mokyklą, įstojo į seminariją, turėjo kilnių dėstytojų. Vyskupas jubiliatas klausė: „Ar aš pateisinau Dievo viltis?“ Ir atsakė: „Netrukus paaiškės. Kaip Dievas norės, taip ir bus, gal dar galėsiu pasidarbuoti. Svarbu, kad netapčiau kam nors našta. Pasitikiu Švč. Mergelės Marijos globa, šventojo Juozapo, palaimintojo Jurgio užtarimais“.

Kardinolui ir vyskupams palaiminus šv. Mišių dalyvius ir kunigams išėjus į zakristiją, jubiliatą sveikino ir rugpjūčio 15 dieną Marijonų Generalinio vyresniojo dr. Andrzej Pakula MIC sveikinimą iš Romos perskaitė kun. Andrius Šidlauskas MIC.

Sveikinime rašoma:

Jo Ekscelencija,

Savo ir visos Marijonų kongregacijos vardu, norėčiau perduoti geriausius dėkingumo ir prisiminimo maldose linkėjimus Jūsų Ekscelencijos su 90-mečio jubiliejumi.

Kiekvienas jubiliejus yra tinkama galimybė ne tik išsakyti gerus linkėjimus, bet kartu ir išreikšti padėką. Jūsų Ekscelencija, su drąsa ir nepaprastu atsidavimu tarnavote Katalikų Bažnyčiai ir tikintiesiems pirmiausia kaip kunigas niūriais komunistinio režimo laikais, o paskui – kaip Vilkaviškio vyskupas, kai komunistinis režimas baigėsi ir Lietuvos valstybė atgavo nepriklausomybę. Vyskupiškosios tarnystės metu Jūsų Ekscelencijai reikėjo tikrai ypatingos išminties perorganizuojant vyskupijos administravimą ir puoselėjant sakramentinį ir krikščioniškąjį tikinčiųjų gyvenimą parapijose. 2002 metais užbaigęs vyskupijos ganytojo tarnystę, Jūsų Ekscelencija, nusprendėte sugrįžti į vienuolinio gyvenimo kasdienybę ir nuo tada gyvenate Marijonų vienuolyne Marijampolėje. Tačiau nėra ramus ir lengvas senatvės poilsis. Jo Ekscelencija, tebedirbate parapijoje švęsdamas Eucharistiją, Skelbdamas Evangeliją, klausydamas išpažinčių. Jūsų Ekscelencija, tapote asmeniu, į kurį kreipiasi daugelis kitų vyskupų, kunigų, vienuolių ir tikinčiųjų ne tik iš šios vyskupijos, bet ir visos Katalikų Bažnyčios Lietuvoje.

Jūsų Ekscelencija, iš visos širdies dėkoju už šį nuostabų kunigiškosios tarnystės bei krikščioniško ir vienuoliško gyvenimo pavyzdį.

Tegu Dievas gausiai palaimina Jūsų Ekscelenciją savo malonėmis, gera sveikata ir stiprybe tarnauti „Pro Christo et Ecclesia“ dar daugelį metų.

Jūsų Kristuje ir Nekaltai Pradėtojoje Marijoje,

Dr. Andrzej Pakula MIC,

Generalinis vyresnysis

„Mielas Ekscelencija! Aukščiausiasis Jus apdovanojo talentų gausa, suteikdamas ilgus metus jų įgyvendinimui – realizavimui. Tegul ir toliau Jus, Gerasis Ganytojau, lydi Aukščiausiasis, liedamas malonių srautus“, – kalbėjo šio straipsnio autorė, kuriai teko garbė 1996 metais parašyti apie vyskupą knygą „Vilkaviškio vyskupijos Ganytojui – 70“.

Sveikino įvairių kongregacijų vienuolės: Šventosios Šeimos (SF), Nuliūdusiųjų Paguodos (SCA), Vargdienių (MVC) seserys, Pasišventusiųjų našlių asociacijos atstovės, Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų direktorė Viduta Bačkierienė, vyskupo bičiuliai, pažįstami...

Sveikinusieji dėkojo už vyskupo rūpestingumą pačiais sudėtingiausiais gyvenimo momentais, už gebėjimą visą gyvenimą dalintis gerumu, už Dievo Žodžio skleidimą ir mokymą Jį skleisti, linkėjo, kad ir toliau jubiliatą – gerąjį Vyskupą – globotų Viešpaties ranka.

Vyskupas nuoširdžiai padėkojo už gražius sveikinimus ir linkėjimus. Sakė, kad dabar vyskupo našta jam visai nebesunki, nes yra emeritas, tad talkina, kiek pajėgia. „O kiek ilgai dar būsiu šiame pasaulyje, žino vienas Dievas...“

Bazilikoje sugiedojus „Ilgiausių metų“, vyskupo jubiliato sveikintojų būrys laukė vienuolyne. Po sveikinimų svečiai vaišinti sumanių šeimininkų pagamintais pietumis, kurių metu buvo pateiktas ne vienas perliukas iš pažinties, susitikimų bei bendravimo su vyskupu.

Vysk. R. Norvila džiaugėsi nenuilstančiu vyskupo Juozo žingeidumu. Tai, matyt, ir padeda išlaikyti jaunatvišką nerimstančią dvasią, pasiryžusią visur ir visiems padėti. Ir kardinolas A. J. Bačkis, ir vysk. R.  Norvila, džiaugdamiesi vyskupo Juozo asmenybe, laiko jį sektinu pavyzdžiu kiekvienam.

Autorės asmeninio archyvo nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“