2016 m. rugsėjo 30 d.    
Nr. 36
(2204)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Mūsų žodis prie balsadėžių

Kun. Robertas PUKENIS

Artėja rinkimai į šeštąjį Lietuvos Respublikos Seimą, neskaitant Atkuriamojo Seimo (1990–1992). Jie įvyks spalio 9 dieną. Per 25 laisvės metus mes jau apsipratome, atrodo, kad taip ir turi būti. O iš tikrųjų – tai Tautos šventė. Gaila, kad daug yra jai abejinų. Palyginkime su, pavyzdžiui, Izraelio valstybės rinkimais į Knesetą, kai 2015 metais juose dalyvavo 71,8 proc. iš 6 mln. turinčių balso teisę rinkėjų. Gausiai dalyvaujama rinkimuose ir anglosaksų kraštuose. Tik posovietinėse respublikose yra mažesnis piliečių aktyvumas renkant atstovus į vietinę savivaldą, į įstatymų leidžiamąją instituciją bei per prezidento rinkimus. Mūsų rinkimai yra laisvi, nors ir pasitaiko netobulumų, bet tai demokratijos esmės neiškreipia. Patys žmonės išrenka savo valdžią. Iš viso turime 1415 pretendentų į Seimą, kuris turi 141 narį. Taigi dešimt kandidatų į vieną vietą. Galima sakyti, kad pasirinkimas yra didelis. Labai gerai, kad yra galimybė partijos sąraše penkis kandidatus reitinguoti, tai yra pakelti iš žemesnės vietos į aukštesnę. Partijų ir sąjungų iš viso dalyvauja 14. Partijos, norinčios patekti į Seimą, turi surinkti 5 proc., o sąjungos pateks, surinkusios 7 proc. balsų. Nuo seimūnų darbo labai daug priklauso mūsų valstybės saugumas, kultūra ir piliečių gerovė. O kokie mes esame piliečiai, tokie ir mūsų atstovai šioje svarbioje valstybės institucijoje.


Ieškoma lėšų tolimesniam Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje tvarkymui

Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame dvišaliame Lietuvos-Baltarusijos pasitarime nutarta kreiptis dėl tolimesnio finansavimo Radvilų giminės palaidojimų kriptos Nesvyžiaus bažnyčioje tvarkymui. Paraišką dėl finansavimo iš ES Bendradarbiavimo per sieną programos teiks Kėdainių krašto muziejus ir partneriai iš Baltarusijos. 

„Radvilų giminės palaidojimų kripta Nesvyžiuje yra unikalus kultūros paveldo objektas – vienas iš didžiausių vienos giminės mauzoliejų visoje Europoje.  Šis svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų palikimas yra katalikiškosios Radvilų giminės šakos gyvenimo ir palaidojimų metraštis.  Būtina apsaugoti kriptą nuo drėgmės, kuri naikina palaikus ir patį objektą, – tam yra reikalingas tolimesnis finansavimas“, – pasitarimo esmę atskleidžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.


Kodėl armijos žlunga be mūšių, arba Lietuvos šauliai pateko į priešo nelaisvę

Mūsų tauta patyrė gyvenimą be savo namų du kartus; kai ją žudė, trėmė, draudė raštą. Atsikūrus valstybei, žmonės ją gynė, kas kuo turėjo, daugiausia krūtinėmis. 300 šaulių kamikadzių saugojo parlamentą. Vėliau, krašto gynybos rūpestis perduotas įkurtai Krašto apsaugos ministerijai (KAM), kurios pagrindinis uždavinys buvo ir yra krašto saugumo sistemos jėgų kaupimas plėtojimas. Parlamentinės partijos, vadovaudamosi protingumo, tikslingumo principais, suvokdamos, kad nuo nacionalinio saugumo, nuo laisvės priklauso visų kitų vertybių išlikimas, be diskusijų sutarė ir partijų pirmininkų parašais patvirtino, kad nacionalinis saugumas – vidaus yra užsienio politikos prioritetas. Kiek uždirbame pinigų, tiek turime kariuomenės ir jos rezervo. Patys kalti, jei jo neturime. Kodėl sunyko nebiudžetinės gynybinės jėgos, kurioms nereikia pinigų nei pastogei, nei išlaikymui, o tik proto, tinkamų politinių sprendimų, sąlygų, tinkamos aplinkos joms bręsti. Iš Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) liko apie 4500 Krašto apsaugos saugumo pajėgų (KASP) kovotojų. Vyriausiasis Lietuvos kariuomenės ekspertas, atsargos pulkininkas, buvęs karo aviacijos vadas Zenonas Vegelevičius pastebi, kad „turėjome gana svarias Krašto apsaugos savanorių pajėgas, kurios per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau kaip tris kartus“. Iš sėkmingai atsikūrusių šaulių liko tiek, kad jie nedrįsta išeiti rikiuote į gatvę. Tai pripažino pats buvęs Šaulių sąjungos vadas Antanas Plieskis: „Nemažai kas įsivaizduoja, kad šauliai yra kažkoks klubas. Kažkodėl susiformavo nuomonė, kad tai – naftalininė senukų organizacija“. O koks įvaizdis formavosi, kai paminėdami 75-ąsias Šaulių sąjungos atkūrimo metines, marširavome po Vilnių, drebinome Gedimino prospekto grindinį?.. KAM leido šauliams tiesiog išmirti. Tradicinę rugsėjo 8 dieną, skirtą kariuomenei, Šiluvoje šaulių rikiuotės nebematyti. Jie vaikšto po vieną. Ačiū Panevėžio atskirajam būriui, kuris pernai prie generolo J. Žemaičio paminklo atliko keletą partizaninių dainų, skaitė patriotinius tekstus.


Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Lenkiant galvas prieš žydų gelbėtojus

Aistė Masionytė

Buvęs telšietis Jehošua Šochotas,
dabar gyventis Izraelyje, kurį gelbėjo
15 žemaičių šeimų, ir kaunietė Lilija
Kaplanaitė-Kuzminskienė, kurios tėvus
irgi pavyko išgelbėti nuo Holokausto

Šiemet Lietuvoje minint 75-ąsias Holokausto metines, prisiminti ir žydų gelbėtojai – drąsūs ir kilnūs žmonės, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo pasmerktuosius.

Per Holokaustą Lietuvoje buvo sunaikinta 195–196 tūkst. žydų, o tai sudarė net 95 proc. visų šalyje gyvenusių žydų tautybės žmonių. Išsigelbėti pavyko nedaugeliui, jiems išgyventi padėjusių žmonių vardai verti didžiausios pagarbos. Seime surengtoje konferencijoje „Gelbėję žydus, gelbėję Lietuvos garbę“ apie tai kalbėjo istorikai, gyvi išlikę Holokausto liudininkai.

Ypatingi žmonės

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja pasakojo, jog 1989 metais atkūrus šį muziejų, jame dirbo keletas per Holokaustą Lietuvoje išgyvenusių žmonių: vienas iš antinacinio pasipriešinimo judėjimo vadų – Dmitrijus Gelpernas, Alfonsas Bukontas ir kiti. Jie daug padarė, kaupiant informaciją apie žydų gelbėjimą Lietuvoje bei išsigelbėjusiuosius.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija