2016 m. spalio 14 d.    
Nr. 38
(2206)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Tikėjimo ir sporto bendrystė

Pirmoji konferencija Vatikane apie sporto dvasingumą ir tarnavimą žmonijai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus priima
Portugalijos futbolo rinktinės,
šiemet laimėjusios Europos
čempionatą, marškinėlius,
kuriuos jam įteikia tos komandos
žaidėjas Rikardas Karezma

Vatikane įvyko dar vienas istorinis renginys, susijęs su sportu, dalyvaujant popiežiui Pranciškui. Spalio 5–7 dienomis Pauliaus VI audiencijų salėje vyko pirmoji pasaulinė aukšto tarptautinio lygio konferencija apie tikėjimo ir sporto santykį „Sportas žmonijos tarnystėje“. Kartu su kardinolo Džianfranko Ravazio (Gienfranco Ravasi) vadovaujama Popiežiškąja kultūros taryba prie jos organizavimo prisidėjo Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) ir Tarptautinis Olimpinis Komitetas (TOK), dalyvavo jų vadovai – JTO generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki Moon) ir TOK prezidentas Tomas Bachas (Thomas Bach). Buvo atvykę žymūs įvairių religijų lyderiai, garsios sporto žvaigždės ir jų rėmėjai, sportinių organizacijų, mokslo ir žiniasklaidos veikėjai. Susitikime buvo svarstoma, kaip tikėjimas ir sportas, pamatinės varomosios pozityviosios jėgos, vis labiau globalizuotoje visuomenėje bendradarbiaudamos, galėtų skatinti žmogiškąsias vertybes, įkvėpti jaunimą ir prisidėti prie žmonijos gerovės. Šioje tikėjimo ir sporto bendrystėje, puoselėjant žmogiškąjį charakterį ir gyvenimo prasmingumą, inicijuotas naujas sąjūdis, veikiantis pagal šešis pamatinius principus: užuojauta, pagarba, meilė, švietimas, nuosaikumas ir džiaugsmas.


Šiluvos Marijos ašarų stebuklas atgaivino katalikų tikėjimą

Arkivyskupas Jozepas Kurcas

Vašingtone sekmadienį iškilmingai švęstos Šiluvos Marijos koplyčios JAV Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo šventovėje pašventinimo 50-osios metinės. Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo JAV Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Jozepas Kurcas (Joseph E. Kurtz), koncelebravo Apaštališkasis nuncijus JAV arkivysk. Kristofas Pjeras (Christophe Pierre), Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Vašingtono arkivyskupijoje ir užsienyje tarnaujantys lietuviai kunigai.

Arkiv. J. Kurcas padėkojo JAV lietuviams už Šiluvos koplyčios jubiliejaus paminėjimą, paliudytą ištikimybę tautiniam paveldui ir katalikiškam tikėjimui, priminė Marijos apsireiškimus Šiluvoje prieš daugiau kaip 400 metų. Arkivyskupas kvietė įsidėmėti Šiluvos Dievo Motinos žinios reikšmę ir svarbą, ypač jos graudaus verksmo priežastį. Marijos ašaros drėkino Šiluvos žemę todėl, kad katalikai prarado savo tapatybę ir tikėjimo uolumą. Po Marijos ašarų prasidėjo daug stebuklų, stulbinančiai greitai atstatyta bažnyčia tapo įstabia šventove. Tačiau didžiausias Šiluvos Marijos stebuklas buvo lietuviams sugrąžintas tikėjimas, padėjęs išmokti šlovinti Dievą; atgijęs didvyriškas ir drąsus tikėjimas, padėjęs atlaikyti persekiojimų išbandymus ir daugelio režimų pastangas sutrypti gilų katalikišką tikėjimą. Šiluvoje, kaip sakė arkiv. J. Kurcas, stebuklingu Marijos apsireiškimu buvo atgaivintas tikėjimas į Jėzų Kristų ir Katalikų Bažnyčią. Tas pats tikėjimas paskatino išeivijos lietuvius iš JAV ir Kanados pastatyti Šiluvos Marijos garbei koplyčią JAV Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo šventovėje Vašingtone. Šis tikėjimas, pasak arkivyskupo, vis iš naujo atgaivinamas kai aplankoma Šiluvos Marijos koplyčia. Arkiv. J. Kurcas, kurio proseneliai iš motinos pusės kilę iš Vilniaus krašto, perskaitė Šiluvos Marijos maldą, prašydamas Švč Mergelę Mariją, kad jos ašaros ir nūdiena sugraudintų, kaip kitados mūsų protėvius, atgaivintų Jos Sūnaus Jėzaus garbę mūsų širdyse ir suteiktų gyvo tikėjimo dvasią.


Tikime Ateisiančiuoju?

Kun. Vytenis Vaškelis

Kodėl Jėzus, bylodamas apie savo antrąjį atėjimą, esminį dėmesį skiria tikėjimui? Dėl to, kad tikėjimas yra tiesiausias kelias į Dievo širdį, iš kurios trykšta malonė, suteikianti tikinčiajam amžinąjį gyvenimą (Jn 6, 47). Kai šitas gyvenimas pasibaigs, tikintysis išlieka ramus, nes tvirtai tiki kito gyvenimo egzistencija, kurioje akis į akį regės dabar pridengtą praeinančios ir trapios išorinės tikrovės skraiste savo Mylimojo veidą, ir niekada nepajėgs antgamtiniu būdu Juo atsigėrėti. Viešpats ten visada yra ir bus visiems tiek laipsniškai atsiverianti didžioji Meilės paslaptis, kiek kiekvienas bus vertas gėrėjimosi Juo džiaugsme augti... Didi paguoda ta, kad iš anksto žinome, jog net mažiausiasis Dievo Karalystėje yra didesnis už laimingiausią žmogų žemėje (Lk 7, 28).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija