Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

„Užkrėsti kontrrevoliucijos“

Minint Vengrijos sukilimo (revoliucijos) 60-metį

Imrė Nadis nebuvo revoliucijos vadas, tačiau, remdamas ją, pasisakė prieš sovietų valdžios įsikišimą ir buvo pasmerktas mirčiai. Taip jis tapo simboline revoliucijos figūra, vėliau jos kankiniu

Prieš 60 metų įvykusi 1956-ųjų metų spalio Vengrijos revoliucija – vienas reikšmingiausių antisovietinių sukilimų, parodžiusių nesitaikstymą su totalitarine diktatūra. Numalšinus Berlyne (1953 m. birželis) bei Lenkijoje (Poznanė, 1956 m. birželio 28 d.) įvykusius sukilimus, laisvės troškimas prasiveržė nauja didele jėga Budapešte. Vengrijos revoliucija prasidėjo gana stichiškai ir neplanuotai, ji vyko netgi tarsi komunizmo sudemokratinimo rėmuose. Revoliucija įsiliepsnojo 1956 m. spalio 23 d., kai Budapešto Technikos universiteto studentai, solidarizuodamiesi su lenkų darbininkų sukilimu Poznanėje prieš keturis mėnesius, surengė demonstraciją. Prie jos prisijungė tūkstančiai Budapešto gyventojų. Demonstrantai reikalavo spaudos bei žodžio laisvės, laisvų rinkimų, daugiau nepriklausomybės nuo Tarybų Sąjungos, paskirti komunistą reformatorių Imrę Nadį (Imre Nagy) vyriausybės vadovu. Tačiau naktį į spalio 23 d. ir vėlesnėmis dienomis stalinistiniai Vengrijos saugumiečiai šaudė į protestuotojus ir, praėjus kelioms valandoms nuo taikingų mitingų ir demonstracijų, Debreceno bei Budapešto gatvėse jau liejosi kraujas – prie parlamento pastato nuo saugumiečių kulkų žuvo daugiau nei 100 žmonių. Lapkričio 1 d. naujasis šalies premjeras I. Nadis įvedė daugiapartinę sistemą ir paskelbė, kad Vengrija išeina iš Varšuvos karinio pakto. Tačiau 1956 m. lapkričio 4 d. SSRS kariuomenė pradėjo Budapešto puolimą ir iki 1957 metų sausio revoliucija buvo numalšinta grubia sovietine jėga.

Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

KGB specialiosios priemonės 

Dim. plk. Leonas Laurinskas Algimanto Žižiūno nuotrauka

Sovietinė okupacija padarė daugybę skausmo mūsų tautai. Tai buvo irfizinis naikinimas, ir ideologinis komunizmo propagandos skleidimas.Prieš tautos pasipriešinimą buvo kovojama rafinuotais būdais ir darrafinuotesnėmis priemonėmis. Žinoma, kaip partizanus įviliodavo įišdavystės spąstus, panaudodami subtilius metodus: kankindami suimtuskovotojus, dažnai rafinuotose psichologinėse prievartos formoseneužsigrūdinusius kovotojus NKVD pareigūnai, neišgavę jų parodymų,suvaidindavo, kad suimtąjį tariamai „išvaduoja“ partizanai, kuriemssuimtasis turėdavo viską išdėstyti, kad parodytų, jog jis yra tikraspartizanas, o paskiau vėl „užpuldavo“ kiti enkavedistai, kurie jaužinodami jo pasakytas paslaptis, kankindavo partizaną, kad viskąišduotų. Tačiau dar daugiau įvairiausių priemonių naudodavo