Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Televizijos serialas svarstys laisvės kainą

Daiva Červokienė

Spalio 31 dieną LRT televizija pradėjo rodyti naują istorinę karinę dramą „Laisvės kaina. Savanoriai“, pasakojančią apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir kitus po jo sekusius istorinius įvykius. Projektas skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms.

Septynerius metus brendusi idėja

LRT surengtame serialo filmavimo užbaigimo vakarėlyje dramos režisierius Saulius Balandis sakė serialo idėją brandinęs septynerius metus. Ilgai ėjo link to tikslo tikėdamasis, kad projektą pavyks padaryti taip, kad jis nebūtų vienadienius drugelis, kuris paplasnos ir sudegs, o turėtų tąsą. Norėjo Lietuvos istoriją papasakoti per paprastų žmonių gyvenimus, kurių dėka mes turime Lietuvą, kurie tada gyveno su savo bėdomis, meilėmis, nelaimėmis, įvairiai reaguodami į istorijos įvykius. Buvo noras atiduoti duoklę savo giminaičiams ir tėveliui, kuris buvo politinis kalinys.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Knygos „Tautiškos giesmės kelias į tautą“ aptarimas

Skaitovė Loreta Jonuškaitė skaito knygos autoriaus įžvalgas. Prie stalo sėdi (iš kairės): popietės rengėjai Zigmas Tamakauskas, Romas Treideris ir Gintaras Aleknavičius

Kauno pedagogų kvalifikacijos centre įvyko šios įstaigos, Zanavykų bendrijos ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto organizuota popietė, kurios metu buvo pristatyta ir aptarta labai reikšminga Kudirkos Naumiesčio metraštininko Romo Treiderio ir Gintaro Aleknavičiaus išleista knyga „Tautiškos giesmės kelias į tautą“, skirta jaunajai kartai. Knygos leidėjai buvo užsibrėžę knygą padovanoti kiekvienai Kauno miesto jos bibliotekai. Ši žinia skelbta mokykloms. Deja, į šį renginį, nors buvo keletą kartų kviesti mokyklų istorijos mokytojai ar kiti susiję su istorijos, patriotinio pilietinio ugdymo dėstymu asmenys, atvyko iš 51 registruotos bendrojo lavinimo mokyklos, neskaitant pradinių, tik trylikos mokyklų atstovai. Taigi galėtume sakyti, tai yra vienas iš faktorių, rodančių daugumos mokyklų vadovų jau ne fasadinį, o tikrąjį požiūrį į patriotinį ugdymą. Tokioms mokykloms gal nereikia ir šitokios knygos... Antra vertus, galime pasidžiaugti, kad salė buvo beveik pilnutėlė. Ją užpildė kauniečiai, besidomintys skelbta renginio tema.