Gailestingumas lietuvių tautos bruožas
Žydų gelbėtojai Karalevičiai
Daiva Červokienė
|
Mokiniai skaito 1941 m. spalio 6 d.
Dargonių miške nužudytųjų Semeliškių
ir Vievio žydų tautybės žmonių
vardus. Priekyje sėdi Elena Čepanonienė
Vaidoto Andriejausko nuotrauka
|
Šiemet 740 metų minėjęs Semeliškių miestelis vienas tų, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno daug žydų. Greta miestelio, vadinamame Baušos miške, 1941 m. spalio 6 d. buvo sušaudyta 960 žydų. Ne tik iš Semeliškių, bet ir aplinkinių miestelių Vievio, Žaslių. Šios tragedijos paženklintoje vietovėje gyveno ir nemažai žydų gelbėtojų. Šįkart pasidomėkime Bijūnų kaime gyvenusių Stanislavos ir Prano Karalevičių šeima, kuri tais sudėtingais karo metais padėjo išsislapstyti 15 žydų. Knygoje Gyvybę nešančios rankos išvardinta net 19 žydų, kuriuos gelbėjo Karalevičiai. Stanislava ir Pranas Karalevičiai 1998 metais buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais, o 2011 metais pelnė Pasaulio Tautų Teisuolių vardus. 2012 metais Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti jų sūnus Henrikas Karalevičius, gyvenantis gimtajame Bijūnų kaime, bei dukra Elena Karalevičiūtė-Čepanonienė, gyvenanti Semeliškių miestelyje.
|