Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Simajudo šventė

Grupė atlaidų dalyvių ir „Varpilės“ choristai prie Marcinkonių klebonijos

MARCINKONYS. Simajudas – Marcinkonių bažnyčios ir parapijos globėjų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado tituliniai atlaidai. Šiemet Simajudas Marcinkonyse buvo švenčiamas taip, kaip šiuos atlaidus švęsdavo anksčiau. Nors dėl žvarbaus oro atlaidų dalyviai negalėjo pasigrožėti viena gražiausių Lietuvoje procesijų, kurioje nešamos parapijai priklausančių kaimų vėliavos, tačiau šventė buvo dvasinga ir graži.

Šv. Mišias už parapiją ir jos žmones aukojo ir šv. apaštalų globos ir užtarimo meldė klebonas kun. Povilas Paukštė. Pamoksle jis kalbėjo apie bažnyčią ir parapiją globojančius šventuosius Simoną ir Judą Tadą, kurie buvo tarp dvylikos Jėzaus pasirinktų apaštalų. Paveikslas su šių šventųjų atvaizdu kabo virš pagrindinio bažnyčios altoriaus. Bažnyčioje jie minimi spalio 28 dieną. Klebonas kalbėjo ir apie maldos prasmę, svarbą, reikšmę žmogaus gyvenime, kvietė gyventi santarvėje ir bendrystėje, nes tuomet galima nuveikti daug gražių darbų. Jis sakė, kad kiekvienas iš mūsų, sąžiningai dirbantis savo darbą, yra apaštalas.

Šv. Mišias papuošė ir ypatingą maldos nuotaiką savo giesmėmis sukūrė mišrus Varėnos kultūros centro choras „Varpilė“.

Kun. P. Paukštės pamoksle pasakytus žodžius apie prasmingus bendrystėje atliekamus darbus paliudijo graži parapijos aktyvo, VšĮ „Marcinkonys“ ir kaimo bendruomenės surengta šventė.

Po šv. Mišių marcinkoniškė Rūta Sakalienė parapijiečių vardu dėkojo labiausiai parapijai nusipelniusiems žmonėms. Jie dovanų gavo žolelių arbatos. „Varpilės“ choristams už koncertą įteikta po kepaliuką R. Sakalienės keptos naminės duonos.

Šv. Mišiose dalyvavo marcinkoniškių bičiulis iš Olandijos Henkas Reinderinkas. Nuo 1993 metų, kai Marcinkonių ir Diepenhaimo (Olandija) etnografiniai ansambliai draugauja, šis žmogus kas antrus metus atvyksta į Marcinkonis ir atveža savo surinktą labdarą – drabužių ir buitinių daiktų. Šiemet, įveikęs apie pusantro tūkstančio kilometrų, garbaus amžiaus H. Reinderinkas atvežė pilną mikroautobusą ir priekabą labdaros – dviračių, mikrobangų krosnelių, drabužių, buitinių rakandų, kurie bus išdalinti labiausiai to stokojantiems seniūnijos gyventojams. Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška, atsidėkodamas šiam geros valios olandui už rūpestį, įteikė simbolinę padėką – didelį šakotį.

Kiekvienas atlaiduose dalyvavęs žmogus į namus parsinešė po Marcinkonių pagrindinės mokyklos mokinių pagamintą spalvingą atviruką su šeimos malda bei įdomia informacija apie šventuosius Simoną ir Judą Tadą. Šv. Simonas, dar vadinamas Kananiečiu arba Uoliuoju, globoja visus, kurie pjausto medį, marmurą. Jo pagrindinis atributas – pjūklas. Judas Tadas buvo artimas Jėzaus giminaitis ir vienas iš Apaštalų laiškų autorių. Judas Tadas ikonografijoje dažnai vaizduojamas su keliautojo lazda ir Viešpaties atvaizdu ant krūtinės, kuriuo išgydė karalių Abgarą nuo raupsų. Nuo senų laikų Bažnyčia jį gerbia kaip nelaimingųjų, viltį praradusiųjų ir beviltiškose padėtyse atsidūrusiųjų užtarėją. Šventieji Simonas ir Judas Tadas skelbė Evangeliją Sirijoje, Mesopotamijoje, vėliau Persijoje, kur pagal legendą buvo nukankinti: Judas Tadas – su kuoka, Simonas – su pjūklu.

Vėliau parapijiečiai ir svečiai buvo pakviesti į kleboniją. Čia veikė turgelis. Jame buvo galima nusipirkti vaško žvakių, naminės duonos, medaus, džiovintų grybų, žolelių arbatos, megztų rankdarbių ir kitų dzūkiškų gėrybių.

Marcinkonių parapijos gyventojus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius ir dovanų įteikė šimtalapį.

Svetingai pavaišinti kugeliu, grikine babka, pyragėliais su grybais, žolelių arbata ir kitomis miško, laukų ir pelkių dovanotomis gėrybėmis, atlaidų dalyviai neskubėjo į namus. Marcinkoniškiai ir svečiai bendravo, dalinosi džiaugsmais ir rūpesčiais, ateities viltimis, kuriant mums visiems brangių kaimų ir seniūnijos ateitį. Gražiomis lietuviškomis dainomis džiugino „Varpilės“ choristai. Vyriausios kartos marcinkoniškiai atsiminė, kad praeityje taip švęsdavo po kiekvienų atlaidų. Pasak senolių, Marcinkonių ir aplinkiniuose kaimuose Simajudui pjaudavo avį ar aviną, kepdavo duoną, virdavo šaltanosius, šutindavo grikius. Tai, ką Dievas duodavo užauginti, aukodavo ne tik Bažnyčiai, bet ir elgetoms. Per Simajudą kaime vykdavo rudens gėrybių ir amatų jomarkai.

Pasak organizatorių, noras atgaivinti senąsias Simajudo šventimo tradicijas kirba jau seniai, nes jas atsimena ir žino ne visi net ir viduriniosios kartos gyventojai.

Didžiausią Marcinkonių bažnyčios ir parapijos šventę – globėjų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado titulinius atlaidus – kaip prasmingą dovaną paveldėjome iš savo prosenelių, kurie čia daugiau kaip 200 metų meldėsi, puoselėjo bažnyčią ir tradicijas.

Reikia, kad tradiciją tęstų bei savo vaikams perduotų patys jauniausi marcinkoniškiai.

Rūta Averkienė

Autorės nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“