Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trampas

45-asis JAV prezidentas Donaldas Trampas

JAV prezidento rinkimus maža persvara pralaimėjusi demokratė Hilari Klinton

Respublikonas Donaldas Trampas (Donald Trump) laimėjo JAV prezidento rinkimuose, užsitikrinęs daugiau kaip 270 balsų Rinkikų kolegijoje. 70-metis D. Trampas iškovojo šią neįtikėtiną pergalę ir taps 45-uoju šalies prezidentu, įveikęs demokratę 69 metų Hilari Klinton (Hillary Clinton) – JAV politikos veteranę, senatorę ir valstybės sekretorę. Baltųjų rūmų šeimininku turėjo tapti kandidatas, surinkęs 270 ar daugiau balsų 538 narius turinčioje Rinkikų kolegijoje. Daugumoje valstijų visi rinkikų balsai atitenka daugiausiai rinkėjų laimėjusiam kandidatui. Lemiama rinkikų balsų riba buvo peržengta, kai jis laimėjo svyruojančioje, bet demokratams palankesnėje Vidurio Vakarų valstijoje – Viskonsine. D. Trampą į pergalę atvedė rinkėjų politinių permainų troškimas, kurio neužgožė jam metami kaltinimai dėl nederamo seksualinio elgesio, rasistinių ir vulgarių pasisakymų.

D. Trampo šalininkų džiaugsmas

Aiškėjant, kad D. Trampas artėja prie pergalės, jo šalininkai virto kepurių su užrašu „Padaryk Ameriką vėl didžią“ jūra, kuri skandavo: „JAV!“ Visuotinius rinkimus laimėjęs D. Trampas pareiškė, kad išgydys gilias šalies žaizdas ir bus visų amerikiečių prezidentas, pagyrė savo nugalėtą savo varžovę Hilati Klinton už visus jos tarnybos metus. „Ką tik sulaukiau skambučio iš H. Klinton. Ji mus pasveikino. Tai susiję su mumis visais, tai – mūsų pergalė. Aš irgi pasveikinau ją ir jos šeimą – pasveikinau dėl kampanijos, kuri buvo labai sunki, ji puikiai pasirodė. Šauniai kovojo. Hilari labai ilgai ir labai sunkiai dirbo, siekė užsibrėžto tikslo. Esame jai skolingi už tai, ką ji padarė dėl mūsų šalies. Turime jaustis labai dėkingi“, – sakė D. Trampas.

Pergalės priežastis – ir socialinė nelygybė

Tai, kad laimėjo už protekcionizmą pasisakantis D. Trampas, rodo visuomenės nepasitenkinimą tarptautinės prekybos ir globalizmo plėtra. Sunkiai tikėtina, bet amerikiečiai patiria įvairias socialines negandas, piliečiai jaučia vis didėjančią prarają dėl nacionalinio turto paskirstymo. Amerikiečiai susigundė ir jo planais padaryti Ameriką didžia valstybe.

Pasaulis reagavo į D. Trampo pergalę

Vladimiras Putinas iškart trečiadienį pasveikino respublikoną D. Trampą su pergale JAV prezidento rinkimuose. Rusijos prezidentas sveikinime išreiškė viltį, kad kartu su D. Trampu pavyks užbaigti dvišalius Maskvos ir Vašingtono santykius ištikusią krizę.

„Sveikinimo telegramoje V. Putinas išreiškė viltį, jog su D. Trumpu pavyks rasti dvišalių JAV ir Rusijos santykių krizės sprendimą, išspręsti svarbiausius tarptautinės svarbos klausimus bei rasti veiksmingiausią atsaką į iššūkius pasauliniam saugumui. Rusijos prezidentas pareiškė esąs tikras, kad pavyks užmegzti konstruktyvų Maskvos ir Vašingtono dialogą, paremtą apipusės pagarbos ir vienas kito, abiejų valstybių gyventojų ir viso pasaulio interesų supratimo principais“, – teigiama Kremliaus pranešime.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatai atsistoję skandavo, sveikindami D. Trampą su pergale.

Įvairių rangų Vokietijos politikai išreiškė savo susirūpinimą dėl Respublikonų partijos kandidato D Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose. Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen nekilnojamojo turto magnato D. Trampo pergalę pavadino dideliu sukrėtimu. Socialdemokratų partija nežino, kaip vertinti JAV prezidento rinkimų rezultatus.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini sakė, kad Europos Sąjunga toliau dirbs su JAV. „ES ir JAV ryšiai yra tvirtesni už bet kokias politines permainas. Toliau dirbsime drauge, iš naujo atrasdami Europos tvirtybę“, – sakė F. Mogherini.

E. Lukaso nuogąstavimai

Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius Edvardas Lukasas (Edward Lucas) įspėja, kad po D. Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose Baltijos šalims prasideda neramūs laikai. E. Lukaso teigimu, Baltijos šalims D. Trampo pergalė – bloga žinia, nes nuo šiol turėsime atsakyti patys už save. Jis pataria paramos atsigręžti į mūsų regiono sąjungininkes – Vokietiją, Skandinavijos šalis (Suomiją ar Švediją).

D. Grybauskaitė: pasitikime Jungtinėmis Amerikos Valstijomis

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad JAV prezidento rinkimus laimėjus D. Trampui, Lietuva pasitiki JAV. „Amerikos žmonės apsisprendė, gerbiame jų pasirinkimą. Pasitikime Jungtinėmis Valstijomis, nes tai – tvirčiausia ir artimiausia mūsų sąjungininkė“, – prezidentės spaudos tarnybos trečiadienį išplatintame garso įraše sakė D. Grybauskaitė. Ji pridūrė: „Aktyviai dirbsime su naująja JAV administracija tiek dvišaliu lygiu, remiantis JAV ir Baltijos chartija, tiek NATO bei kitose tarptautinėse organizacijose. Stiprūs JAV ir Europos transatlantiniai ryšiai – geriausias atsakas į geopolitinius iššūkius“.

JAV lietuvių bendruomenės vadovė susirūpinusi

JAV lietuvių bendruomenės vadovė Sigita Šimkuvienė baiminasi, kad prezidentu išrinkus D. Trampą, Lietuvai nebus lengva. Ji stebisi, kaip verslininkas, garsiai šūkaujantis ant bačkos, eina į didžiausios pasaulio valstybės valdymą. Bet greičiau yra baugu, kas bus toliau, kas bus su Amerika, kas bus su Lietuva, su Rytų Europa, sakė JAV gyvenanti S. Šimkuvienė. Ji tvirtina, kad dauguma jos pažįstamų Amerikos pilietybę turinčių lietuvių balsavo už H. Klinton.

JAV lietuvių atstovė nerimauja, kad prezidentu išrinkus D. Trampą, Amerika gali keisti toną dėl Baltijos šalių saugumo dėl Rusijos agresijos. Prašydama saugumo Lietuvai garantijų daugiau nei 600 tūkst. Amerikos lietuvių atstovaujanti JAV lietuvių bendruomenė prieš kelias dienas kreipėsi tiek į D. Trampą, tiek į H. Klinton. „Šios prezidento rinkimų kampanijos metu visų politinių pažiūrų Amerikos lietuvius šokiravo vienas dalykas – abejonės dėl Jungtinių Valstijų įsipareigojimų NATO“, – buvo rašoma JAV lietuvių bendruomenės kreipimesi. Abejų kandidatų rinkimų štabams išsiųstame laiške Amerikos lietuviai rašė, jog „JAV lietuvių bendruomenė mano, kad įtakingas NATO buvimas demokratinėse Baltijos šalyse atgrasant Rusiją yra vienas didžiausių Jungtinių Valstijų ir Lietuvos interesų“. Laiške jie pabrėžė pasisakantys už Baltijos šalių oro policijos misijos tęstinumą po 2018 metų, Amerikos indėlį kovoje su Rusijos propaganda ir Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės.

Valiutų reakcija

Ėmus aiškėti, kad D. Trampas laimėjo JAV prezidento rinkimus, smuko dolerio vertė. Tai netikėta pasaulio tarpbankinės valiutų rinkos dalyviams, kurie tikėjosi H. Klinton pergalės. D. Trampo pergalė būtų antras smūgis pasaulinei tarpbankinei valiutų rinkai per mažiau nei penkis mėnesius po to, kai britai balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Dolerio vertė sumažėjo 3,8 proc. jenos atžvilgiu (didžiausias vertės sumažėjimas per dieną po „Brexit“ referendumo), 2,4 proc. euro atžvilgiu ir 2,3 proc. Šveicarijos franko atžvilgiu. D. Trampo pergalė nusmukdė ir naftos kainas.

* * *

Galima reziumuoti pirmąsias Lietuvos apžvalgininkų ir politikų mintis.

Nerimą kelia tai, kad D. Trampas iki rinkimų dienos net neturėjo savo komandos. Netgi visiškai nežinoma, ką jis rengiasi daryti ekonomikoje, o ypač užsienio politikos srityje. D. Trampo pergalė buvo visiškai netikėta. Visos valstijos perėjo į Trampo pusę, nors kai kurios pasisakė už H. Klinton. Ambasadoriumi JAV dirbęs Žygimantas Pavilionis anksčiau vis kartodavo, kad labai svarbu stiprinti savo ambasadą JAV, kad būtų didinamas jos darbuotojų skaičius, tačiau ambasadoriaus kalbos nieko nepadėjo. Jo įsitikinimu, Amerikoje gyvenantys Kubos emigrantai nusigręžė nuo Lietuvos, kai L. Linkevičius užmezgė santykius su Kuba.

H. Klinton reitingai vis krito, nes amerikiečiai ja nepasitikėjo. Anot Kęstučio Girniaus, ji buvo pats blogiausias kandidatas. Bet ir D. Trampas buvo nepriimtinas. Gerai tai, kad ir Senatas, ir Atstovų rūmai dabar yra respublikonų rankose. Kongresmenai yra prieš D. Trampo izoliacinę politiką ir Kongresas neleis jam vykdyti bet kokią užsienio politiką. K. Girnius teigia, kad užsienio politika D. Trampui nebus svarbi, nes jis užsibrėžęs „padaryti Ameriką didžią“. Jei D. Trampas mėgintų pasukti nuo stiprios užsienio politikos, respublikonai neleistų to jam daryti. D. Trampas vis kartojo, kad rinkėjai renkasi „Brexit“. Tačiau tokie jo užmojai silpnina ekonomiką. Doleris nuvertėjo euro, jenos, kitų valiutų atžvilgiu, o nafta pinga.

Akivaizdu, kad visi rinkėjai dabar eina prieš sistemą. Socialinė atskirtis yra didelė. Nežabota konkurencija duoda neigiamą poveikį – žmogus negali gyventi be valstybės paramos. Pasaulyje socialinė ir politinė įtampa didės, gali didėti konfrontacija tarp juodaodžių ir baltųjų.

Prognozės dažnai nepasitvirtina. Nebuvo prognozuojama, kad Britanijos referendumas dėl atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos laimės, tačiau„Brexit“ vis dėlto įvyko. Taip buvo tikimasi ir Trampo atveju, kad jis nebus prezidentas, tačiau vis dėlto jis bus. Prie to privedė ir gyvenimo prastėjimas, ir demografiniai pokyčiai.

Labai įdomu pasirodė tai, kad pirmoji su pergale Trampą pasveikino Prancūzijos nacionalistinių jėgų vadovė Le Pen, gana palankiai atsiliepianti apie Rusijos prezidentą V. Putiną.

Trampas negalės palikti Baltijos kraštų Rusijos įtakoje, nes respublikonų valdomas Kongresas to neleis. Tad užsienio politikoje Trampas neturės didelės įtakos, ir Kongresas jį kontroliuos. Tik blogai, kad Trampo rankose bus „branduolinis čemodanas“.

© 2016 „XXI amžius“