2016 m. gruodžio 9 d.    
Nr. 46
(2214)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kai mažas akmenėlis didelį vežimą pargriauna...

Edvardas ŠIUGŽDA

Kai buvo paskelbta, kad Seimas priims Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, draudžiančias neribotą užšaldytų embrionų skaičių, prasidėjo liberalių grupių organizuotas puolimas prieš pataisas. Ką ten puolimas – tai tiesiog patyčios iš įstatymo iniciatorių ir rengėjų. O labiausiai tyčiotasi iš krikščioniškas nuostatas turinčios Sveikatos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės. Buvo pateikta vienos vilnietės, kuri po pagalbinio apvaisinimo procedūros Lenkijoje laukiasi dvynių, interviu. Ji esą „tikėjosi“, kad nuo sausio panašios procedūros bus prieinamos ir Lietuvoje, o dabar štai kas darosi! Vilnietė teigė nesuprantanti, kad 57 Seimo nariai, tarp kurių daugiausia „valstiečių žaliųjų“, Seime įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis esą siūloma grįžti prie „konservatyvaus“ įstatymo modelio ir taip pasipriešinti nuo sausio 1-osios turėsiančiam įsigalioti jau anksčiau priimtam įstatymui, leidžiančiam sunaikinti embrionus, t.y. prasidėjusią gyvybę. Vilnietę, kuriai tribūną suteikė prieš įstatymo pakeitimą visomis jėgomis agituojanti svetainė, esą stebina diskusijos apie embrionus, kad tai – „neva žmonės, juk to nėra“. Liberalių nuostatų svetainėje vilnietė klausė: „Kodėl aš turiu vargti ir kankintis dėl to, kad kažkas Seime tiki Dievu, nors abejoju, ar to tikėjimo yra, o aš, tarkime, netikinti? Juk turime teisę rinktis“. Į puolimą buvo įtrauktos ir visuomenės grupės. Ypač aistringi pasirodė esantys kai kurie žurnalistai ir viešųjų ryšių specialistai – jie rašė įvairias peticijas Lietuvos valstieciu ir žaliuju sajungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, paskirtajam sveikatos ministrui Aurelijui Verygai, Sveikatos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei ir kitiems. Bet atsirado ir palaikančių to įstatymo pakeitimą. R. Karbauskis, remdamasis gydytojų parama, tvirtai laikėsi savo pasiryžimo kovoti už įstatymo pakeitimą. Tačiau įstatymo svarstymo dieną, matyt, pasiduodamas intensyviam puolimui, jis visgi susilpnino savo nuostatas, pareikšdamas, kad bus leidžiamas ir embrionų šaldymas. O didžiausią spaudimą prieš įstatymo pataisas išreiškė buvęs Kauno klinikų vadovas socialdemokratas Antanas Vinkus, per Vyriausybės programos svarstymą antradienį paviešinęs net iš Kauno atsivežtą dviejų vadovaujančių medikų kreipimąsi dėl Papildomo apvaisinimo įstatymo – mat nesusipratėliai ar tamsybininkai parengė moters kūną žalojančias ir bet kokias viltis susilaukti vaikų atmetančias įstatymo pataisas, kurioms būtina pasipriešinti. Taigi keistai pasirodė, kai krikščionišką požiūrį vis rodantis ir su vyskupais bendrauti mėgstantis A. Vinkus, geriausiu Algirdo Brazausko mokiniu pasiskelbęs ir todėl socialdemokratų partijos bičiulių paramos dėka aukštus postus vis gaunantis, daro spaudimą net nepradėjus svarstyti įstatymo pataisų. Visuomenės supriešinimas sutrukdė ir naujiesiems Seimo nariams įsigilinti į reikalo esmę, tad antradienį vykęs balsavimas dėl įstatymo pataisų svarstymo tapo sudėtingas. Įstatymo pateikėjas Povilas Urbšys teigia, kad buvo balsuota už liberalųjį įstatymą, o Andrius Kubilius – balsuota už konservatyvųjį įstatymą. Kaip buvo iš tikrųjų, dar aiškinamasi.

Antradienį Seimas balsavo už pateiktos Vyriausybės sudėtį ir programą. Tačiau Vyriausybei dar trūko vieno ministro. Mat sudarant Vyriausybę ir ją patvirtinus Prezidentei, įvyko kuriozas: vienas paskirtasis ministras kitą dieną „persigalvojo“. Ir tai padarė būtent jauniausias jos kandidatas, taip įnešdamas didelę sumaištį jį „delegavusioje“ socialdemokratų partijoje. Tas sukrėtimas purto partiją jau beveik dvi savaites. Dar tik 28-erių sulaukęs jau pabuvojęs ir teisingumo ministro Juozo Bernatonio patarėju, ir jo pavaduotoju, t.y. viceministru, ir laimėjęs ministerijai pavaldžios tarnybos konkurse viršininko kėdę. Tačiau besimatuojant ministro kostiumą paaiškėjo, kad J. Bernatonio ir kitų socialdemokratų bičiulių pasiūlytas kandidatas į teisingumo ministrus Julius Pagojus pernai buvo baustas, nes vairavo būdamas neblaivus. Be to, iš J. Pagojaus metams buvo atimta teisė vairuoti, jos jis vis dar nėra atgavęs. Teismui buvo kilę įtarimų dėl J. Pagojaus tyrimui priduoto kraujo, o sustabdytas J. Pagojus policijai nurodė darbovietę, tačiau užimamų pareigų nepasakė. Iškilus socialdemokratų deleguoto ministro skandalui, paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis aiškiau išdėstė J. Pagojaus netinkamo poelgio pasekmes: jis negali pradėti vykdyti teisingumo ministro funkcijų. Tad lapkričio 30 dieną laiške padėkodamas prezidentei Daliai Grybauskaitei ir paskirtajam Ministrui pirmininkui S. Skverneliui „už išreikštą pasitikėjimą“, kartu matydamas, kad „kilęs ažiotažas dėl praeities klaidos trukdo ir trukdys naujajai Vyriausybei, o ypač jam labai svarbiai Teisingumo ministerijai, normaliai pradėti darbus“, paprašė paskirtojo Ministro Pirmininko atšaukti jo, kaip Teisingumo ministro, kandidatūrą. Ir dar pareiškė, jog „tikisi“, kad jo prašymas „bus patenkintas“, taip Vyriausybė galės „netrikdomai pradėti įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus“. Štai kokio svarbaus asmens neteko Vyriausybė! Taigi akivaizdus jaunojo „politiko“ jau išmoktas ir rodomas gražbylystės menas. Aišku, susikompromitavęs J. Pagojus turėjo atsistatydinti iš neseniai laimėtų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovo pareigų.

Ministru J. Pagojus buvo paskirtas ne todėl, kad jaunas, o todėl kad partinių bičiulių dėka sėkmingai lipo partinės ir švogerinės karjeros laiptais kaip ir prieš savaitę rašytame komentare minėti du tėveliai ir du sūneliai – merai ir ministrai; viena pora – be skandalų palypėjo karjeroje, kita turėjo nulipti žemyn. Labai gaila, kai valstybinė karjera pakeičiama švogerių karjera. Pasirodo, kad Bernatonis pasiėmė Pagojų patarėju dar 2012 metais ir tose pareigose jis buvo dvejus metus, o nuo 2014 metų Pagojus ėjo teisingumo viceministro pareigas. 2015 metais Pagojus buvo sugautas vairuodamas automobilį neblaivus, ir vėlgi socialdemokratų vadovybė „nežinojusi“ apie partiečio prasižengimą. O Seimo kadencijai einant į pabaigą, 2016 metų vasarą, jis laimėjo konkursą tapti Teisingumo ministerijai pavaldžios VVTAT direktoriumi. Į VVTAT direktoriaus pareigas jis pateko neatsitiktinai – per tariamą konkursą, kuriais visada, kaip jau įprasta, sudaromos sąlygos numatyto socialdemokrato karjerai. Pasirodo, konservatoriai buvo kreipęsi į prokurorus dėl J. Pagojaus skyrimo šios tarnybos vadovu, teigdami, kad konkurso sąlygos galėjo būti sukurtos siekiant sumažinti konkurenciją J. Pagojui ir užtikrinti jam darbo vietą po rinkimų į Seimą. Pasorodo, Teisingumo ministerija, vadovaujama ministro J. Bernatonio, įrodė, kad konkursas vyko skaidriai, jame dalyvavo šeši asmenys. Pasirodo, prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba tuo patikėjo ir nusprendė nepradėti tyrimo dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Apskritai viskas vyko turbūt ne dėl gražių jaunojo ministro akių ar didelių talentų. Pasirodo, Pagojus už staigią svaiginančią savo karjerą turi būti dėkingas savo dėdei Bernatoniui (nors vėliau ir Bernatonis, ir Pagojus giminystę paneigė). Taigi, daug atsitiktinumų lėmė, kad Pagojus užtikrintai kopė karjeros laiptais. Tokių sėkmingai karjeros laiptais kopiančių valstybės pareigūnų šiuolaikinėje valdžioje pilni koridoriai. Tai – ir Rimantė Šalaševičiūtė, ir Rasa Budbergytė, ir Antanas Vinkus, ir Gediminas Kirkilas, ir Juozas Olekas, ir daug kitų socialdemokratų. Visi jie rikiuojasi ant nepriklausomos Lietuvos valdžios karjeros laiptų. Savo veržimusi į valdžią jie labai skiriasi nuo pirmosios, „sąjūdinės“ Vyriausybės sudėties. Prisiminkime, kokie buvo pirmojo mūsų Vyriausybės kabineto nariai. Į kultūros ministrus pasiūlytas, pavyzdžiui, Darius Kuolys teturėjo apsirengti tik megztinį. Jo butas buvo vienas bendrabučio kambarys. Algirdas Patackas tada prašė sąjūdiečių: gal susidėkime pinigų kostiumui nupirkti Dariui, kad turėtų padoresnį drabužį. Matyt, vis dėlto tada buvo priimtinesnis idealizmas nei dabartiniai milijonai ir švogerystės.

Nesėkmė su jaunuoju kandidatu į ministrus yra ne viena. Socialdemokratai toliau skaudžiai talžomi. Prieš dvi savaites „supleškėjo“ beveik visa Kauno rajono socialdemokratų valdomos savivaldybės viršūnėlė: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė du Kauno rajono valdininkus socialdemokratus vicemerą Kęstutį Povilaitį ir administracijos direktorių Ričardą Pudževelį, kuris įtariamas priėmęs kyšį nekilnojamuoju turtu. Galimas kyšio R. Pudževeliui davėjas – bendrovė „Roalsa“, rekonstravusi Kauno rajono katilines, pritaikydama jas kūrenti biokuro bei durpių mišiniu. Sulaikytas ir jos direktorius Saulius Bartašiūnas. Kyšis, kaip įtariama, yra padėka už bendrovei atiduotą minėtą pelningą rinką. Pirminiais duomenimis, kyšiu turėjusiu tapti namu Ežerėlyje rūpinosi minėta bendrovė. Tačiau vėliau jis turėjo atitekti R. Pudževelio šeimai. Atliktos kratos ne tik Kauno rajono savivaldybės patalpose, bet ir su tyrimu susijusiose privataus kapitalo įmonėse. Ilgametis ir nepamainomas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas galimos korupcijos byloje ir iškart sustabdė narystę Socialdemokratų partijoje. Jis sakė prisiimantis asmeninę atsakomybę, kaip partijos Kauno rajono skyriaus vadovas, nes vicemeras ir administracijos direktorius rinkimuose surinko daugiausia reitingo balsų.

Dar skaudesnis smūgis socialdemokratams teko iš valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“, kai prieš savaitę iš jos turėjo pasitraukti ilgametis vadovas Stasys Dailydka. Tiesa, jis džiaugiasi, kad tai yra pats geriausias sprendimas jo gyvenime. Kodėl taip yra? Direktorius teigė atsistatydinantis, nes prognozuoja nesulauksiąs tiek naujojo susisiekimo ministro, tiek Vyriausybės ir Seimo paramos. Tačiau jo klausimas turbūt yra keblesnis. Pastaruoju metu žiniasklaida kėlė abejones dėl „Lietuvos geležinkelių“ paramos skirstymo ir vidaus sandorių, kuriais įmonė be konkurso įsigydavo lokomotyvų dalis iš Rusijos. Kaip skelbė BNS, išskirtinio dėmesio skirstant „Lietuvos geležinkelių“ paramą sulaukė Vilkaviškio ir Mažeikių rajonų lopšeliai, darželiai ir sporto mokyklos. Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje premjeras Algirdas Butkevičius į Seimą kandidatuoja nuo 1996 metų, o Mažeikiuose savivaldybės tarybos nariu dirba ministro pirmininko patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius. Pastaruosius metus stabilios „Lietuvos geležinkelių“ paramos – maždaug po 25 tūkst. € – sulaukdavo ir geležinkelių valdybos pirmininko S. Girdausko įsteigto Kastyčio Girdausko automobilių sporto klubo valdoma viešoji įstaiga „Reventus“. Praėjusią savaitę S. Dailydka susitiko su laikinuoju geležinkelius valdančios Susisiekimo ministerijos vadovu Rimantu Sinkevičiumi ir su kadenciją baigiančiu ministru pirmininku A. Butkevičiumi, nors apie susitikimą iš anksto nebuvo skelbiama. Esą jie abu kalbėjosi „apie tą patį“ – direktorius nori atsistatydinti. Kodėl tas noras atsirado dabar, Dailydka neaiškino. Jis teigė savo ketinimą trauktis norėjęs aptarti su susisiekimo ministru, tačiau šis pats savo iniciatyva suorganizavo pokalbį trise. Premjeras ir R. Sinkevičius bandė perkalbėti jį likti. Dailydka teigė, kad nei žodžiu, nei raštiškai į jį nei socialdemokratai, nei kiti dėl paramos nesikreipė ir tikrai nerašė jokių prašymų. „Aš nežinau, nesidomėjau ir nesigilinau, kur ten kam nugulė. (...) Ten, tose paramose, nėra parašyta niekada, o aš detektyvu nedirbu“, – kalbėjo jis. S. Dailydka patvirtino, kad iki 3 tūkst. € dydžio paramą skiria jis pats, o dėl paramos didesnėmis sumomis sprendžia įmonės valdyba. Didžioji dalis paramos Mažeikių, Vilkaviškio ar Jonavos įstaigoms siekė ne daugiau kaip 3 tūkst. €. Klausiamas apie vidaus sandorius jis tvirtino, kad „čia yra normalus, technologinis, ūkinis gyvenimas, kuriame tu privalai dirbti pagal taisykles“, o rusiška technika įmonei reikalinga dėl vis dar esančios senos infrastruktūros. Tiesa, jis nekalbėjo apie tai, kodėl „Lietuvos geležinkeliuose“ net po 25 metų nepriklausomybės dar ir dabar vyraujanti kalba yra rusų, kad dokumentacija šioje svarbioje strateginėje Lietuvos įmonėje pildoma rusų kalba. Į įmonę įdarbinamų darbuotojų privalumas – mokėti kalbėti ir rašyti rusų kalba. Transporto inžinieriaus mokslų daktaro laipsnį turintis 63 metų S. Dailydka „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo dešimtmetį, 2002–2006 metais buvo bendrovės Keleivių vežimo valdybos viršininkas. S. Dailydka yra dirbęs bendrovėje „Lindra“ vadovaujančiose pareigose, penkerius metus vadovavo bendrovei „Lietuvos avialinijos“. Be to, S. Dailydka pastaruosius penkerius metus yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geležinkelių transporto katedros docentas. Pirmaisiais nepriklausomybės metais jis vadovavo Lietuvos kelių vežėjų asociacijai „Linava“, buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas. Taigi partijos bičiulių parama Dailydka tikrai pateko į labai aukštus karjeros postus.

Toliau tais pačiais partijos bičiulių „pastūmėjimais“ karjerą tęs vienas iš jaunesnių S. Dailydkos pavaduotojų. Tai patvirtino laikinasis susisiekimo ministras R. Sinkevičius. „Lietuvos geležinkelių“ vadovu gali tapti Andrius Montrimas arba Raimondas Burkovskis. 34-erių A. Montrimas geležinkeliuose dirba nuo 2006 metų, nuo 2015 metų spalio yra Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius ir generalinio direktoriaus pavaduotojas. 43-ejų R. Burkovskis nuo 2009-ųjų yra Keleivių vežimo direkcijos direktorius, geležinkeliuose su pertraukomis jis dirba nuo 1995 metų, buvo atsakingas už įmonės plėtrą, yra dirbęs Valstybės saugumo departamente, žuvusio VSD pulkininko Vytauto Pociūno pavaduotoju, tai yra žinojo visus žuvusiojo karininko veiksmus, tyrė tarnautojų ir politikų korupcijos bylas. Vėliau jis grįžo į „Lietuvos geležinkelius“. 16 metų „Lietuvos geležinkeliuose“ dirbantis Albertas Šimėnas (kažkada bendravęs su krikščionimis demokratais) ir Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis sakė negavę pasiūlymo laikinai vadovauti bendrovei. Geležinkelių valdyboje yra trys ministerijos atstovai – jos pirmininkas susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, ministerijos kancleris Tomas Karpavičius ir ministro patarėjas Alfonsas Macaitis (okupacijos laikais garsus komjaunimo veikėjas), du „nepriklausomi“ atstovai – Rirčardas Čepas ir Algimantas Variakojis. Beje, „Lietuvos geležinkeliuose“ svarbias pareigas jau ilgus metus užima G. Kirkilo žmona Liudmila – ji yra šios specialiosios paskirties akcinės bendrovės, vykdančios ir tranzito į Rusijos Kaliningrado sritį sutarties punktus, Vidaus administravimo tarnybos viršininkė, puikiai mokanti rusų kalbą.

Tokių kaip jaunasis J. Pagojus ir panašių karjeros spartuolių, iškylančių per partinius bičiulius, partinę korupciją, pažintis, pilna valdžios struktūrose. Kai kurie socialdemokratais tapę buvę komunistai net 25 metus „valstybines pareigas“ užima, nė kiek nesibodėdami, kad tai darė ar būtų darę ir okupaciniais laikais. Užtat buvę sąjūdiečiai, politiniai kaliniai, trumpai šmėkštelėję nepriklausomoje Lietuvoje, išnyko iš valdžios, dauguma išmirė. To ir laukė atsinaujinantys kadrai. Ir jei smetoninė Lietuva kaltinama, kad tautininkai į postus sodindavo savus, ir tai tiesa, tai dabartiniai partiniai vadai dar kruopščiau valdžioje išlaiko tik savus. Socialdemokratai sėkmingai darbuojasi ne tik „Lietuvos geležinkeliuose“, bet ir „Kauno vandenyse“, ir oro uostuose, kaip anksčiau tai darė liberalai, įsitvirtinę daug pinigų nešančiuose kelių, transporto, apšildymo (energijos) ir panašiose įmonėse. Todėl ir vargsta didžioji Lietuvos piliečių dalis...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija