2016 m. gruodžio 16 d.    
Nr. 47
(2215)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Pagerbtas kraštietis diplomatas

Lietuvos kariuomenės dieną, lapkričio 23-ąją, prie pat Lietuvos ir Latvijos sienos, Saločių seniūnijos Namajūnų kaime, atidengtas paminklinis akmuo Kaziui Škirpai. Pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, politikas ir visuomenės veikėjas, diplomatas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas Namajūnuose gimė 1895 m. vasario 18 d. 1919–1920 metais Nepriklausomybės kovose vadavo Lietuvą iš bolševikų, bermontininkų, lenkų, 1919 m. sausio 1 d. su kitais bendražygiais pirmą kartą iškėlė Trispalvę Gedimino pilies bokšte Vilniuje. K. Škirpa buvo pirmasis Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijai, Vokietijai.

Istorikai prieštaringai vertina K. Škirpos veiklą Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau jo nuopelnai Lietuvai neginčytini. Net ir pasitraukęs į Jungtines Amerikos Valstijas, liko ištikimas savo vertybėms: demokratijai, nepriklausomos Lietuvos idėjai. Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, 1995 m. birželio 16 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

K. Škirpos įamžinimo idėja kilo Saločių seniūnui Algimantui Mašalui. Pastatyti šiai didžiai asmenybei skirtą memorialinį ženklą norėta dar minint 100-ąsias jo gimimo metines. Tai – garbingas akcentas artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Nors visuomenėje ir keliamas ažiotažas dėl K. Škirpos, pasvaliečiai šį žmogų laiko doru, daug Lietuvos labui nuveikusiu tautiečiu. „Mūsų krašto istorikai pabrėžia, jog K. Škirpa – nepelnytai pamiršta ir apjuodinta asmenybė, – laikraščiui „Lietuvos žinios“ sakė seniūnas. – Siekiant parodyti, kad pirmasis Lietuvos savanoris gimtinėje yra gerbiamas, imtasi iniciatyvos įamžinti jo atminimą. Džiaugiuosi, kad į jam skirto paminklinio akmens atidengimą susirinko daug žmonių, atvyko moksleivių. Neabejoju, jog K. Škirpos įamžinimas prisidės prie jų patriotinio ugdymo“, – vylėsi A. Mašalas.

Paminklą pašventino Pasvalio dekanas, Saločių Šv. Juozapo parapijos klebonas, kun. ats. kpt. Jonas Tamošiūnas ir teigė, kad neįrodytas joks K. Škirpos padarytas nusikaltimas ir jam K. Škirpa yra svarbi asmenybė, jis – vienas iš mūsų valstybės kūrėjų.

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas įsitikinęs, kad kiekvienas gyvenime padarome vienokių ar kitokių klaidų, nuo kurių neapsaugotos ir pačios iškiliausios istorijos asmenybės. „Gali būti, kad klaidų yra padaręs ir K. Škirpa, tačiau mums, Pasvalio žmonėms, jis yra didi asmenybė, daug prisidėjusi prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo“, – sakė meras. Jis pabrėžė, kad K. Škirpa – vienas tų, kurie dar tebesitęsiant kovoms už Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą 1919 metų sausio 1-ąją Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, iškėlė Trispalvę.

Pagal Pasvalys.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija