Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Bibliotekose
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Mokytoja ir Jėzaus apaštalė

Pro memoriam doc. dr. Stasei Almai Stasiulevičiūtei

Doc. dr. Stasė Alma Stasiulevičiūtė

„Kaip gerai praleista diena atneša palaimintą miegą, taip gerai nugyventas gyvenimas atneša laimingą mirtį“ (Leonardas da Vinčis).

Lapkričio 30 dienos rytą po sunkios ligos į amžinuosius Dangiškojo Tėvo namus iškeliavo Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) akademinės bendruomenės narė, mokslų daktarė, docentė emeritė, LEU ir Vilniaus arkivyskupijos Akademinės sielovados bičiulė Stasė Alma Stasiulevičiūtė.

Stasė Alma Stasiulevičiūtė gimė 1942 m. rugpjūčio 6 d. Bambininkų kaime, Alytaus rajone. 1948–1954 metais mokėsi Žuvintų septynmetėje mokykloje, 1955–1959 metais – Simno vidurinėje mokykloje. Ją baigė sidabro medaliu. 1959–1964 metais studijavo užsienio kalbas Vilniaus pedagoginiame universitete. 1981–1990 metais parengė anglų kalbos vadovėlių, mokytojo knygų, kitų vadovėlių priedus visoms vidurinės mokyklos klasėms, iš kurių mokėsi ne viena jaunimo karta.

Doc. dr. S. A. Stasiulevičiūtė buvo pirmoji ir ilgametė Katalikų tikybos katedros vedėja (1993–2004). Vilniaus pedagoginiame (dabar Lietuvos edukologijos) universitete Katalikų tikybos katedra buvo įkurta 1993 metais pagal dvišalę Vilniaus arkivyskupo kardinolo Audrio Juozo Bačkio ir tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus prof. Antano Pakerio sutartį. Tuo metu Lietuvoje tai buvo vienintelė akademinė institucija, pradėjusi rengti dorinio ugdymo (katalikų tikybos) mokytojus. Reikšmingu veiksniu, sutapusiu su katalikų tikybos katedros įkūrimu, buvo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 metų rugsėjo 4–8 dienomis. Tai buvo tarsi palaiminimo ženklas.

Doc. dr. S. A. Stasiulevičiūtė aktyviai dalyvavo rengiant tikybos mokymo programas bendrojo lavinimo mokykloms, ji buvo kviečiama kartu su ekspertais į Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupes, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir kultūros komiteto posėdžius, kitas institucijas, kuriant religinio ugdymo mokymo strategiją. Katalikų tikybos katedroje ji mokėjo sukurti šiltą šeimynišką aplinką dėstytojams ir studentams. Su dėstytojais mėgdavo diskutuoti aktualiomis religijos ir filosofijos temomis. Religinio ugdymo didaktikos dėstytoja kūrybiškai gebėjo teoriją pritaikyti praktikoje, buvo reikli mokslo žinioms bei metodikai, atsakingai ruošė būsimus tikybos mokytojus. Docentė buvo stipri asmenybė ir mokė savo pavyzdžiu: įtaigiu šmaikščiu žodžiu, iškalba, dėmesingumu ir pagalba kitam. Jai rūpėjo jauno žmogaus dvasinis, intelektualinis, kultūrinis ugdymas. Stasė Alma daug dėmesio skyrė studentų sielovadai: šv. Mišioms, liturginėms praktikoms, rekolekcijoms, piligriminėms kelionėms.

Savo lėšomis, negailėdama laiko, S. A. Stasiulevičiūtė kartu su dabartinio LEU katalikų tikybos katedros kolegomis važinėjo po daugelį Lietuvos mokyklų ir dalyvaudavo studijų mugėse, kvietė mokinius studijuoti ir gyvu liudijimu pažadindavo jų smalsumą renkantis katalikų tikybos mokytojo specialybę. Jos pastangomis 2002 metais universitete įrengta ir pašventinta katalikų koplyčia, kuriai suteiktas Šv. Jono Auksaburnio vardas. Universitetui buvo paskirtas dvasininkas, vėliau – koplyčios kapelionas.

Doc. S. A. Stasiulevičiūtė buvo aktyvi LEU akademinės bendruomenės narė, nenuilstanti LEU ir Vilniaus arkivyskupijos Akademinės sielovados bičiulė ir konsultantė, nuostabi katechetė, radusi bendrą kalbą su kolegomis dėstytojais ir studentais. Mokėjo sukauptą patirtį ir turimas žinias perteikti šiuolaikiškai ir dalykiškai. Savo pedagoginiu talentu ji dalinosi dosniai, buvo kūrybinga, energinga, sąžininga, iškalbi oratorė su humoru jausmu, drąsiai, ištikimai nešė ir liudijo Evangelijos šviesą ir artimo meilę Lietuvos kraštui. S. A. Stasiulevičiūtė buvo aktyvi Katalikų Bažnyčios narė. Ji dėstė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, Lietuvos Katalikų Mažojoje akademijoje, kūrė laidas „Marijos radijuje“. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislavo Arkikatedroje Bazilikoje vedė suaugusiųjų katechezes ruošiantis Krikšto, Sutvirtinimo sakramentams ir kitoms parapijos grupėms. Šeimos centre skaitydavo kursus jaunavedžiams. Ne vienas dabartinis katalikų kunigas velionę vadino tiesiog „savo mokytoja“.

Doc. dr. S. A. Stasiulevičiūtė, išeidama iš žemiško pasaulio, prašė, kad niekada niekas neverktų prie jos kapo duobės ir negiedotų graudžių giesmių, o tik su gražiais prisiminimais palydėtų jos žemiškąjį kūną į amžiną poilsį, kad visi susirinkę į jos laidotuves žmonės greitai neišsiskirstytų, bet susėdę prie bendro vaišių stalo ilgai bendrautų ir džiaugtųsi vieni kitais.

Paskutiniai a. a. Almos žodžiai buvo tarsi liudijimas: „Aš išeinu, kad padėčiau Jums“.

Lapkričio 30-ąją, Šv. apaštalo Andriejaus dieną, iškeliavusi dangiškojo Tėvo prieglobstin Alma buvo tikra Jėzaus apaštalė. Gruodžio 1-ąją Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo salėje buvo iškiliai atsisveikinta su velione, kurios kūnas skendėjo baltuose žieduose ir vilties maldose. Kaip piligrimai iš visos Lietuvos ėjo dvasininkai, klierikai, buvę bendramoksliai, kolegos, studentai, mokiniai, bičiuliai atsisveikinti ir padėkoti už Almos gyvenimo dovaną. Tą ketvirtadienio vakarą šv. Mišias už velionę aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, vyskupas Arūnas Poniškaitis ir aštuoni kunigai, meldėsi gausi tikinčiųjų bendruomenė.

Gruodžio 2-ąją, penktadienį, 11 val. a. a. S. A. Stasiulevičiūtė dvasininkų, artimųjų, bičiulių ir kolegų išlydėta į tėviškę. Po šv. Mišių Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje jos kūnas buvo palaidotas Simno kapinėse.

Ilsėkitės ramybėje, brangi bičiule, docente Stase Alma Stasiulevičiūte, jūs esate gyva mūsų širdyje ir atmintyje... Mes tęsime Jūsų pradėtus darbus, nešime Evangelijos šviesą, būsime drąsūs tikėjimo liudytojai ir puoselėsime jūsų gražius sumanymus.

Dr. Rita Giedrė Rugevičiūtė

© 2016 „XXI amžius“