Žaizdos
kūne mūsų...

Nelietuviai – Lietuvai

IV tarptautinis dvasinės poezijos festivalis „Pokrova“

Laimutė Debesiūnienė

Forumo dalyviai

Festivalio dalyviai

Sveikinimo žodį tarė tėvas Nikolajus Murašovas

Spalio 16 dieną Kauno Stačiatikių cerkvėje vyko IV tarptautinis dvasinės poezijos festivalis „Pokrova“. Gal kiek neįprastas pavadinimas... Katalikai tokios šventės neturi ir vadina Švč. Mergelės Marijos Užtarytojos švente. Ji atėjo iš Bizantijos. Žmonės cerkvėje pasislėpė nuo priešų ir meldė Švč. Mergelės Marijos pagalbos. Ji apgaubė stebuklinga drobule ir išgelbėjo... Tokią ją matė žmonės. Tokia ji vaizduojama ikonose. Šią istoriją metraštyje perskaitė Vladimiro kunigaikštis Andriejus Bogoliubskis. Tai jam padarė didžiulį įspūdį ir jis šią šventę įvedė savo kunigaikštystėje. Paskui ji paplito visoje Rusijoje ir už jos ribų. „Pokrova“ – rudens ir žiemos susitikimo laikas, kai laukuose nudirbti darbai, kai žmonės gali pabūti kartu, pabendrauti.

Su Kauno arkivyskupijos svečių namuose apsistojusiu vengrų poetu Aronu Gaalu iš vakaro buvome nusprendę į festivalį eiti pėsčiomis, pakeliui apžiūrėti Laisvės alėją, tačiau rytą mūsų planai kiek pasikeitė – nuėjome į šv. Mišias Švč. Trejybės (Kunigų seminarijos) bažnyčioje. Laibai gaila, kad po pamokslo teko išeiti...

Kai pasiekėme Stačiatikių cerkvę, dar buvo likę šiek tiek laiko iki festivalio pradžios numatytiems keliems susitikimams su festivalio dalyviais ir svečiais. Tačiau vos tik peržengus slenkstį vienai festivalio dalyvei teko kviesti greitąją medicinos pagalbą – sustreikavo širdis. Jai festivalis pasibaigė net neprasidėjęs – teko važiuoti į ligoninę. Tai nujausdama, paprašė paskaityti e

ilėraščius ir nurodė, kad svarbiausias – „Pasimelsk“. Ji labai nuoširdžiai apgailestavo, kad taip atsitiko. Juk važiavo į poezijos šventę, o teko vykti į ligoninę. Be abejonės, tas eilėraštis buvo perskaitytas.

Festivalį įžanginiu žodžiu pradėjo jo sumanytoja, vadovė ir vedėja, Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubo „Nadežda“ pirmininkė, humanitarinių mokslų daktarė, poetė Elena Suodienė. Sveikinimo žodį tarė tėvas Nikolajus Murašovas, vokiečių bendruomenės pirmininkė Marytė Maslauskaitė, Latvijos Seimo narys, visuomenės veikėjas, poetas Aleksandras Jakimovas.

Poezijos skaitymai tęsėsi bemaž penkias valandas. 34 autoriai skaitė savo kūrybą. Šįkart poezija skambėjo rusų kalba, nors festivalyje dalyvavo daug Lietuvoje gyvenančių poetų, rašančių ne vien rusiškai, buvo svečių iš Latvijos, Kaliningrado srities (Rusija), svečias iš Vengrijos A. Gaalas, viešnia iš JAV Elen Kofman. Tik ji vienintelė ryžosi vieną eilėraštį perskaityti angliškai ir prisipažino, kad jaunystėje kasmet su močiute atostogaudavo Druskininkuose ir buvo pramokusi lietuvių kalbos. Visus sužavėjo jauniausia festivalio dalyvė Alina Borzenkaitė, Vilniaus universiteto studentė, kilusi iš mažo miestelio – Pabradės. Šventę puikiai papuošė saviveikliniai kolektyvai („Nadežda“ ir „Ruskaja pesnia“ iš Kauno ir „Mozaika“ iš Marijampolės, Kauno A. Puškino gimnazijos mokytoja Marina Soboleva (grojo gitara ir dainavo) ir profesionalus dainininkas Arvydas Paulauskas. Jis perdavė Kauno Palemono bažnyčios bendruomenės sveikinimą. Sceną papuošė dailininko Nikolajaus Stiopkino paveikslai.

Paskui prie jaukaus vaišių stalo dar ilgai bendravo poetai...

Spalio 17 dieną Vilniuje, Tautinių bendruomenių namuose, vyko forumas „Europos ir JAV poetai apie kūrybos dvasingumą“. Renginį vedė poetės E. Suodienė ir Elvyra Pozdniaja, dalyvavo svečias iš Vengrijos A. Gaalas, viešnia iš JAV E. Kofman, poetės iš Kauno L. Debesiūnienė ir Valentina Kiseliova, svečiai iš Kaliningrado, žurnalistai ir rašytojai Lidija Dovydenko ir Vladimiras Vachramejevas, vilniečiai poetai Jelena Šeremet ir Georgijus Počiujevas, lankėsi Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Vyriausybės atstovė Aušra Šokaitienė. Ji išsakė savo įspūdžius apie festivalį ir forumą ir E. Suodienei įteikė Departamento direktorės Vidos Montvydaitės pasirašytą padėką.

Forumas prasidėjo E. Suodienės paskaita, paskui skambėjo jos ir viešnios iš JAV E. Kofman dialogas eilėmis.

Forumo „veteranai“ (pradininkai) – L. Debesiūnienė ir svečias iš Vengrijos A. Gaalas – prisiminė pernykštį savo pokalbį (žr. „XXI amžius“, 2016 07 08, nr. 27, p. 8–10) ir, užsiminę, kad, nors yra labai skirtingi, rado sąlyčio taškų, pateikė tęsinį, šįkart eiliuotą. Buvo išsakyta įvairių dvasingumo apibrėžimų, bet konstatuota, kad nedera tapatinti dvasingumo ir religingumo, kad dvasingumas prasideda, kai žmogus save suvokia kaip Dievo kūrinį, kai jam tampa svarbūs santykiai su Dievu, žmonėmis ir aplinka, kai formuoja vertybių skalę, sprendžia būties problemas, tačiau visada labai svarbus padorumas. Vėl buvo pakartota, kad jau seniai reikia kalbėti ne tik apie lietuvių, bet ir apie Lietuvos literatūrą ir konsoliduoti skirtingomis kalbomis rašančių literatų jėgas.

Kitąmet festivalis jau švęs pirmąjį jubiliejų...

© 2016 „XXI amžius“